Jauniausia miesto tarybos narė Lietuvoje – aštuoniolikmetė Eglė: „Politikoje trūksta jaunimo“

Uteniškė Eglė Zarankaitė pasižymi itin aktyvia visuomenine veikla. Ji yra Lietuvos šaulių sąjungos Utenos apskrities 9-osios rinktinės būrio šaulė, Utenos DSC auklėtinė, lengvosios atletikos klubo narė, pasiekusi aukštus rezultatus disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse. Eglė pasižymi ne tik sporte, bet ir muzikoje – dar visai nesenai ji buvo kelių Utenos orkestrų ir chorų narė.

Esi visuomeniška ir pilietiška mergina, profesionaliai užsiimanti ne tik sportu, bet ir muzika. Kaip tavo gyvenime atsirado vietos politikai?

Nuo pat mažens šeimoje girdėjau kalbas ir diskusijas apie politiką. Tėvai keldavo klausimus, aptarinėdavo šalies politinį gyvenimą, todėl, manau, kad viskas prasidėjo jau namuose. Būdama penkiolikos metų įsijungiau į jaunųjų konservatorių lygą, tuo metu tai buvo organizacija, kuri skatino jaunimą veikti ir tapti visuomeniškais piliečiais. Būtent čia prasidėjo mano pradinio lygmens politinė veikla.

Praeitais metais sudalyvavau projekte „Moksleiviai – į vyriausybę“, kuriame turėjau galimybę apsilankyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje. Projekto metu teko bendrauti su įdomiais, žinomais žmonėmis ir politikais, susipažinti su įvairių įstaigų darbu bei šalies valdymu iš arčiau. Tai mane paskatino dar labiau domėtis politika.

Matyt, viskas sekė žingsnis po žingsnio, ir taip besidomint šia sritimi, sulaukiau gerbiamo seimo nario Edmundo Pupinio kvietimo kandidatuoti į Utenos miesto tarybą. Viską apsvarsčius su šiuo pasiūlymu sutikau.

Kaip reagavo aplinkiniai? Ar nesusilaukei komentarų, kad esi per jauna ir tokioms pareigoms tau trūks patirties?

Namuose sulaukiau didelio palaikymo, tačiau aplinkoje neišvengiau komentarų apie mano amžių ir gana mažą patirtį. Suprantu, kad jauni žmonės neturi patirties, tačiau tai nereiškia, kad mes negalime siūlyti savo idėjų ir balsuoti. Pagal statistiką miesto savivaldose didžioji dauguma narių yra virš penkiasdešimties metų amžiaus, todėl, manau, kad kiekvienam miestui reikalingas jaunas žmogus, kuris galėtų atstovauti jaunimą, siūlyti naujus projektus, ieškoti finansavimo.

Beje, džiaugiuosi, kad mane palaikė ne tik jaunimas, bet ir garbaus amžiaus žmonės, kurie tiki ir nori, kad į politiką eitų jaunimas. Už mane balsavo 698 rinkėjai, tai yra nemažas skaičius, todėl manau, kad žmonės į jaunimą žvelgia su viltimi ir tikisi geresnės ateities mūsų šalyje.

O ar pačiai nebaisi tokia didelė atsakomybė? Galbūt miesto žmonės tikisi daugiau, nei gali padaryti?

Neslėpsiu, tikrai jaučiu didelę atsakomybę, tačiau jau kandidatuojant apsvarsčiau tai, kad jei pateksiu į miesto tarybą, nešiu didžiulį rinkėjų pasitikėjimą ir privalėsiu išpildyti duotus pažadus.

Ar jau dabar pradėjai tuos pažadus pildyti?

Tik prisijungus prie tarybos iškart sulaukiau pirmųjų skambučių iš miesto gyventojų. Kreipėsi jaunimas, kuris siūlė renovuoti įvairias sporto aikšteles, stadionus prie mokyklos, tvarkyti riedlenčių parkus. Šiuos prašymus išgirdau ir šiuo metu jie jau įrašyti į metų planus.

Taip pat kreipėsi ir mokyklos bendruomenės, su kuriomis planuojame susitikimus dėl ateinančių metų pirmokų klasių. Todėl labai džiaugiuosi, kad žmonės į mane kreipiasi ir nebijo. Galbūt kartais daug drąsiau pagalbos prašyti iš jauno žmogaus, kuris yra žingeidus ir motyvuotas padėti.

Rudenį išvyksti studijuoti į Vilnių. Ar nemanai, kad miesto gyventojai juos atstovaujantį žmogų nori matyti šalia? Juk gyvendama kitame mieste nematysi kasdienio uteniškių gyvenimo.

Prieš kandidatuojant apsvarsčiau ir tai, ar studijos kitame mieste netaps trukdžiu, tačiau nusprendžiau, kad viskas yra įmanoma. Juk posėdžiai vyksta vieną-du kartus per mėnesį. Beje, paskaitos vyksta tik darbo dienomis, todėl savaitgaliais planuoju grįžti į gimtąjį miestą, eiti į renginius ir stebėti situaciją iš šalies. Manau, kad visada būsiu pasiekiama.

Na, o patys politikos mokslai ir studijos man suteiks nemažai žinių, kurias galėsiu panaudoti tiek taryboje, tiek tolimesniame politiniame kelyje.

Kokias problemas įžvelgi šiandieninėje Lietuvos politikoje? 

Manau, kad geras politikas turi įžvelgti ne tik problemą, bet ir jos sprendimo būdą. Dažnai politikai prieštarauja vieni kitiems ir į kitų idėjas žiūri neigiamai. Tai nėra blogai, tačiau prieš atmetant siūlomus sprendimus reikėtų pateikti jų alternatyvas. Suprantu, kad politikoje reikalinga pozicija ir opozicija, tačiau dažnai tai išsivysto iki aštrių santykių. Jei padėtume vieni kitiems, būtų paprasčiau.

Taip pat į politiką reikėtų įsileisti kuo daugiau jaunų žmonių ir geresnių tikslų siekti kartu. Stipri šalis yra vieninga šalis.

Nedidelė dalis Lietuvos jaunimo domisi politika, o dar mažesnė dalis į ją veržiasi. Kaip paskatintum jaunus žmones domėtis šalies politiniu gyvenimu?

Ne tik jaunam žmogui, bet ir kiekvienam piliečiui svarbu domėtis politika tam, kad suvoktų valstybės valdymą ir prie to prisidėtų. Jei nerodysite iniciatyvos, niekas jūsų neišgirs. Linkėčiau daugiau domėtis ir skaityti, nes tai, ką matome medijose, ne visada yra tiesa. Nereikia pasitikėti tik vienu šaltiniu, bet stengtis politiką pažinti iš arčiau ir turėti savo, o ne primestą nuomonę.

Nebūtina kiekvienam jaunam žmogui tapti politiku, svarbu palaikyti tuos, kurie į ją eina, nes vesdami jauną politiką pirmyn, greičiau ir lengviau gausime informaciją bei sulauksime pagalbos.

Eglę Zarankaitę rugsėjo 6-7 dienomis bus galima sutikti ir pasiklausyti jos minčių Birštone vyksiančiame festivalyje „Būtent!“.

Diskusijų festivalis „Būtent!“ – tai visiems atviras ir nemokamas renginys, kuriame laukiamas kiekvienas. Čia susitinka verslo, politikos, kultūros, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti visuomenės nariai. Festivalio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, pilietinį įsitraukimą bei toleranciją skirtingiems požiūriams.