„Ar bent įsivaizduoji, kokie talentingi žmonės dabar studijuoja Teatro ir muzikos akademijoje? Neįtikėtina kino karta užaugo!“ – sykį man aikčioja pažįstama kino prodiuserė ir aš galvoju, kad privalome jiems skirti dėmesio. Kai pradedu šniukštinėti, tampa akivaizdu, ką mintyje turėjo bičiulė.
Ambicingi, darbštūs, kantriai savo tikslo siekiantys. Tokia yra ir režisierė **Jorūnė GREIČIŪTĖ** (29). Su ja trumpai šnektelime, kol darbuojasi kino aikštelėje.
Jorūne, kai tarėmės dėl interviu, sakėte, kad „išeinat į filmą“. Pati režisuojate, dirbate prie scenarijaus?
Kai pagalvoji, tikrai juokingas tas mūsų pasakymas „išeinu į filmą“. Atrodo, kad išeinam į karą, į mūšio lauką. Visad parengtis ir smagus jaudulys. Taip, aš pradedu dirbti talentingos jaunos režisierės ilgametražiame filme kaip jos asistentė scenarijaus tęstinumo klausimais. Pati tik prieš savaitę baigiau filmuoti savo trumpametražį filmą. Tai bus mano magistro studijų baigiamasis darbas. Neslėpsiu – daug reikalų.
Žmogui ne iš kino industrijos sunku suprasti, ką veikia žmogus, vadinamas scenarijaus tęstinumo specialistu. Žinau, kad tai pirmoji jūsų profesija.
Padedu režisieriui sužiūrėti veiksmų, daiktų, vaizdų tęstinumą tarp kadrų ir scenų, kad filmą būtų galima montuoti be loginių klaidų ir keistų šuolių. Paprastais žodžiais tariant, rūpinuosi, ar viskas, kas parašyta, yra nufilmuota ir, pavyzdžiui, ar taurė visuose kadruose toje pačioje rankoje (juokiasi).