Naujoji Vilnia, žydinčių medžių ir aprūkusių gamyklų prismaigstytas priemiestis sostinės pašonėje, įprastą šeštadienį dūzgia it kaukėtų žmonių avilys, tik geležinkelio stotyje stebėtinai tuščia. Sėdime ant suoliuko mataruodami kojomis, akimis nulydime retokai pralekiančius traukinius. „Kur nors važiuojate?“ – teiraujasi priėjęs pareigūnas. „Ne, tiesiog sėdime“, – atsiliepiame. „Bet važiuosite?“ – pasitikslina. „Tai kad ne, tik dar truputį pasėdėsim...“ Akimirką nustemba, bet nieko nepasako ir nueina. Gal atpažįsta Giedrių, nors šis slepiasi po megzta kepure ir juoda kauke. Giedriaus sunku neatpažinti. Be to, jis vietinis – čia gyvena jau ketverius metus. „Niekada nemaniau, kad gyvensiu Naujojoje Vilnioje“, – apsidairo.
Temos: