Net septyniolikos mėnesių priverstinę pandemijos nulemtą pertrauką nuo tarptautinių varžybų turėję Ieva (31) ir Evaldas (32) SODEIKOS grįžo su trenksmu – per vieną savaitę tapo Lietuvos sportinių šokių čempionais ir iškovojo Europos taurę. Pora gyvenime ir ant parketo pripažįsta, kad per karantiną vykęs pasirengimas varžyboms susijęs su dviprasmiškais jausmais – nuo minčių apie karjeros pabaigą, kartėlio dėl galimai prarastų piniginių prizų iki naujai atrastų namų.
Ieva, ar toks sėkmingas startas, ypač – po ilgos pertraukos, jums buvo nors kiek netikėtas, o gal kaip tik dėl per karantiną įdėto darbo jautėtės labai tvirtai ir ramiai?
Per šį laikotarpį nušlifavome šokių detales, dėl to jautėmės labai užtikrintai. Papildomos motyvacijos parodyti, kaip pavyko patobulėti, suteikė ir pagrindinių konkurentų Francesco Galuppo ir Deboros Pacini dalyvavimas Europos standartinių šokių taurės varžybose. Visgi nebuvo lengva. Finale dalyvavusios poros per karantiną taip pat nesimėgavo paprastu gyvenimu, daug dėmesio skyrė šokiui tobulinti ir parodė didžiulį progresą. O pirmajame ture, kuriame dalyvauja ir žemesnio lygio poros, pamatėme, kad dėl ilgos pertraukos buvo užmiršta, kaip varžytis. Tad jautėmės lyg įmesti į bulių ringą – varžovai nesižvalgė į mus, įvyko nemažai susidūrimų, galvojome, kaip išvengti smūgių, o ne kaip demonstruoti šokio judesius. Toks chaosas buvo labai netikėtas, juokingas ir kartu graudus, tačiau kitame ture nesklandumų nekilo.
Užtikrintai jautėmės ir nacionalinėse pirmenybėse. Rudenį vykusiame čempionate buvo džiugu prisiminti varžybų jausmą, pasimatyti ir pasivaržyti su kitomis poromis. Turnyras padėjo pasitikrinti jėgas, pamatyti, kaip darbas salėje padeda šokiui, netgi pakoreguoti treniruočių planus. Turėjome tik vieną finalinį turą, tad nepavyko patikrinti ištvermės – tam reikia bent trijų keturių turų.
Šiemet Lietuvos čempionate buvo jau pora turų – padidėjo dalyvių skaičius, su mumis varžėsi ir nemažai jaunimo. Dėl to, žinoma, tik smagiau ir įdomiau. Vis dėlto nugalėti pavyko užtikrintai, be staigmenų, nes čempionatui rengėmės aktyviai, žinojome, ko tikėtis. Tik gal šįkart pergalė saldesnė – niekada neskaičiavome, kiek sykių laimėjome nacionalines pirmenybes, o šiemet, pasirodo, jau aštuntas kartas!