Pirmadienį, kai retas visiškas Saulės užtemimas praslinks per Šiaurės Ameriką, mokslininkai galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo Saulės atmosferos iki keisto gyvūnų elgesio ir galimo poveikio žmonėms.
Užtemimas įvyks Saulei artėjant prie savo 11 metų Saulės ciklo viršūnės, todėl tikimasi kvapą gniaužiančio reginio, kai Mėnuliui uždengus Saulę pro jį matomas Saulės disko žiedas. Prognozuojama, kad tai bus matoma palei visą maršrutą, kuris driekiasi nuo Meksikos iki Kanados per Jungtines Valstijas.
Visiški Saulės užtemimai atveria „neįtikėtinų mokslinių galimybių“, surengtoje spaudos konferencijoje apie šį reiškinį sakė NASA administratoriaus pavaduotoja Pam Melroy.
JAV kosmoso agentūra yra viena iš institucijų, planuojančių ištirti užtemimo poveikį viršutiniams Žemės atmosferos sluoksniams.
Iki galo nepaaiškinti dalykai
Kai Mėnulis praslinks tiesiai priešais Saulę ir ją užstos, bus matomas „ypatingas Saulės atmosferos išorinis kraštas, arba vainikas“, sakė P.Melroy.
„Su vainiku vyksta dalykai, kurių mes iki galo nesuprantame“, – sakė ji.
Karštis vainike stiprėja su atstumu nuo Saulės paviršiaus – tai nelogiškas reiškinys, kurį mokslininkams sunku iki galo suprasti ar paaiškinti.
Saulės žybsniai – staigus energijos sprogimas, kurio metu į kosmosą išsiskiria spinduliuotė, – vyksta vainike, taip pat kaip ir Saulės protuberantai, milžiniški plazmos dariniai, kurie išsiveržia iš Saulės paviršiaus.
Per užtemimą apatinė vainiko dalis, kurioje vyksta didžioji šios veiklos dalis, matoma geriau nei naudojant specializuotus prietaisus, todėl tai puiki galimybė atlikti tyrimus, sako Mičigano valstijos universiteto Abramso planetariumo direktorė Shannon Schmoll.
Mokslininkai ypač nekantrauja dėl to, kad Saulė yra netoli savo 11 metų ciklo viršūnės.
„Tikimybė, kad pamatysime ką nors nuostabaus, yra labai didelė, – sakė P.Melroy.
Žemės atmosfera
Visiškas užtemimas taip pat suteiks mokslininkams galimybę ištirti viršutinės Žemės atmosferos dalies, vadinamos jonosfera, pokyčius. Tai svarbu, nes ji turi įtakos radijo bangoms, naudojamoms ryšiams ir navigacijai.
„Dėl šio sluoksnio sutrikimų gali kilti problemų su GPS ir ryšiais“, – sakė Kelly Korreck, užtemimo programos vadovė NASA būstinėje.
Jonosferą, kur Žemės atmosfera susiduria su kosmosu, veikia Saulė, dienos metu įelektrinanti ten esančias daleles.
Šiems pokyčiams išmatuoti iš Virdžinijos bus paleistos trys NASA zondavimo raketos prieš užtemimą, jo metu ir iškart po jo.
Užtemimo sukeltas didelis saulės šviesos sumažėjimas – greitesnis ir labiau lokalizuotas nei įprastas saulėlydis – turėtų leisti mokslininkams daugiau sužinoti apie tai, kaip šviesa veikia jonosferą, kad būtų galima geriau numatyti galimus sutrikimus.
Gyvūnų elgesys
Užtemimų metu pastebėtas stebinantis gyvūnų elgesys: žirafos ima šuoliuoti, gali pradėti giedoti gaidžiai, o svirpliai – čirpti.
Be saulės šviesos sumažėjimo, užtemimo metu taip pat gali labai nukristi temperatūra ir nurimti vėjas – šioms sąlygoms gyvūnai yra jautrūs.
Niujorko valstijoje įsikūrusio Kornelio universiteto ornitologas Andrew Farnsworthas naudodamas orų stebėjimo radarus ieško skraidančių paukščių ir tyrinėja, kaip juos veikia užtemimai.
Per ankstesnį visišką Saulės užtemimą, kurį buvo galima stebėti iš Jungtinių Valstijų, 2017 metų rugpjūtį, mokslininkai pastebėjo, kad „sumažėjo skraidančių gyvūnų skaičius“, žurnalistams sakė A.Farnsworthas.
2017-ųjų užtemimas sutrikdė vabzdžių ir paukščių veiklą, tačiau neišprovokavo įprastų naktinių gyvūnų elgsenų, tokių kaip paukščių migracija ar šikšnosparnių pasirodymas, sakė ekspertas.
Pasak jo, šį kartą paukščiai gali būti labiau linkę migruoti per užtemimą, nes jis vyksta balandžio mėnesį.
„Tokie dėsningumai yra svarbūs norint suprasti, kaip gyvūnai suvokia savo pasaulį“, – sakė A.Farnsworthas.
Poveikis žmogui
„Užtemimai turi ypatingą galią. Jie priverčia žmones pajusti tam tikrą pagarbą mūsų visatos grožiui“, – žurnalistams sakė NASA administratorius Billas Nelsonas.
Mokslininkai tai tyrė 2017 metais, panaudodami beveik 3 mln. socialinio tinklo „X“, tada – „Twitter“, vartotojų duomenis.
Pasak Kalifornijos universiteto Ervaine psichologijos profesoriaus Paulo Piffo, žmonės, buvę srityje, kurioje Mėnulis visiškai užstojo saulę, buvo linkę vartoti įvardį „mes“, o ne „aš“, ir reikšti susirūpinimą dėl kitų žmonių.
„Nustatėme, kad išgyvenimai, keliantys baimę [...], atrodo, žmones nuteikia ir sujungia mus vienus su kitais, sujungia mus su esybėmis, kurios yra didesnės už mus pačius“, – teigė P.Piffas.
Šiais metais jis planuoja ištirti, ar ši patirtis turi kokį nors poveikį politiniam visuomenės susiskaldymui.
Iš viso planuojama įgyvendinti apie 40 piliečių mokslo projektų, susijusių su užtemimu, pradedant telefono programėle temperatūrai ir debesuotumui registruoti ir baigiant aplinkos triukšmo registravimu užtemimo metu.
„Raginame jus padėti NASA stebėti jus supančius vaizdus ir garsus“, – sakė B.Nelsonas.