Jazzu nori ugdyti talentingą jaunimą: svajoja apie savo vardo muzikos mokyklą
Justė Arlauskaitė-Jazzu neslepia, kad karantino laikotarpis jai buvo itin nelengvas. Dainininkę apėmė nežinomybės jausmas, sugriuvo ilgai planuoti darbai. Tačiau Justė išnaudojo jai nepalankų metą.
„Aš su kūryba turiu labai daug planų – nuo poezijos knygos iki savo vardo muzikos mokyklos. Su manim gyventi nėra paprasta. Nesąmonė atsisakyti savo svajonių. Jų yra labai labai daug ir jos tikrai išsipildys“, – pokalbį laidoje „Pagaliau savaitgalis“ pradėjo dainininkė.
Pasak J.Arlauskaitės-Jazzu, ji labai myli vaikus, ir svajoja pakeisti jų ateitį, pakoreguoti švietimo sistemą Lietuvoje. Žinoma dainininkė neslepia, kad nori ugdyti jaunąją kartą ne tik mokant dainavimo technikos subtilybių, tačiau ir išmokyti, kaip reikia elgtis scenoje. Kalbėdama apie ateities kartas, Jazzu prabyla ir apie motinystę.
„Pirmąjį instinktą pajutau gal kai man buvo dvidešimt aštuoneri metai. Pradėjau suprast visai kitaip savo kūną, save. Aš nieko neforsuoju. Man svarbiausia, kad aš turiu žmogų ne nuo kurio aš noriu vaikų, o su kuriuo aš noriu vaikų. Man labai gera, kad aš jau turiu šeimą. Mes jau turime vaikų, susipažinkite”, – apie savo restoraną „Basi Basi“ Anykščiuose pasakojo J.Arlauskaitė-Jazzu.
Didžiąją laiko dalį Anykščiuose praleidžianti dainininkė sakė, kad atsidaryti čia restoraną svajojo jau seniai, tačiau nuolat sulaukdavo ją atkalbinėjančių komentarų. Dalis jų buvo tiesa, nes šis verslas itin sudėtingas ir reikalaujantis daug jėgų ir nervų. Ji tikino, kad kitiems nepatartų užsiimti tokia veikla, tačiau pati džiaugiasi užgriuvusia sėkme: „Man pasisekė, kad aš kuriu. Aš čia sukūriau namus ne tik sau, bet ir žmonėms, jiems čia gera, o tai ir buvo pagrindinis tikslas. Esu be proto laiminga, kad visos tos pastangos atsipirko.“
Kalbėdama apie tai, kaip kilo mintis sukurti naują verslą, Jazzu sakė, kad šią svajonę auginusi nuo vaikystės: „Man patinka valgyti, patinka žmonės, patinka dalintis, kurti. Aš jau nuo dvylikos metų turėjau susirašiusi valgiaraštį, kas kaip bus. Su šia vieta buvo taip: man buvo aštuoniolika metų ir su grupe važiavome į turą pro Anykščius, sustojome ant tiltuko, aš išlipau iš mašinos ir pasakiau – aš čia gyvensiu. Po dvylikos metų įsimylėjau anykštėną ir dabar čia gyvenu.“
Atviras pokalbis su J. Arlauskaite-Jazzu – laidoje „Pagaliau savaitgalis“, šeštadienį, 10.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.