Klausimas, kaip išsirinkti kosmetiką, kuri nepakenktų odai, šiandien labai aktualus. Netinkami jos priežiūros produktai gali sukurti rezultatą, kurio tikrai nenorėjote. Bet ne tik jie tampa problemų priežastimi. Apie visa tai kalbamės su „Sothys Lietuva“ kosmetologų apmokymų vadove gyd. Liudmila Gruničeva.
Kosmetikos saugumas... Pirmiausia į galvą ateina mintis apie jos komponentus, bet jie – tik dėlionės dalis, tiesa?
Pagal išsilavinimą aš – gydytoja ir kosmetikos saugumą vertinu remdamasi savo turimomis žiniomis ir kosmetologės praktika, o ji – daugiau kaip 20 metų. Taip, kalbėdami šia tema turime atsižvelgti ne tik į komponentus, bet ir daug kitų faktorių – produktų formules, komponentų proporcijas, odos fiziologiją, reakcijas ir t. t. Žmogui atrodo, kad pakenkė naujas kremas, bet gali paaiškėti, kad kaltas visai ne jis, o, pavyzdžiui, kondicionierius. Buvo toks atvejis: moteris kreipėsi į mane dėl odos problemų – jas išsprendėme, oda atsigavo. Tačiau vieną dieną toji klientė ateina raudonu it būtų nuplikytas veidu. Pasirodo, ji ėmė dirbti kitoje įmonėje ir jai teko darbo vieta tiesiai prieš kondicionierių...
Ar yra kosmetikos komponentų, kurių patartumėte saugotis dėl jų kontraversiško poveikio odai, visam organizmui? Ar kosmetikos su jais Lietuvoje galima įsigyti?
Kai pasaulis tapo toks globalus, įsigyti kokios tik nori kosmetikos nėra sudėtinga. Tačiau Europos Sąjungos taisyklės dėl komponentų skiriasi nuo jai nepriklausančių šalių nuostatų. Jos – griežtesnės ir man tai patinka, nes taip užtikrinamas didesnis saugumas. Pavyzdžiui, aktyvus retinolis labai gerai mažina raukšles, padeda nuo aknės, tačiau jis netinka nėščiosioms, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimą. Juk įmanoma situacija, kad moteris, kuri neplanavo pastoti, naudoja kremą su retinoliu ir pastoja, bet pirmas savaites to nežino. Jos gali tapti lemtingos vaisiui. Štai kodėl pagal Europos Sąjungos standartus kremuose aktyvaus retinolio būti negali.
Tačiau pamačius produkto sudėtyje „retinyl palmitate“, „retinyl acetate“ nereikia išsigąsti, nes tai – silpnesnio poveikio retinolio formos ir jų įtaka odai atitinkamai silpnesnė. Dar noriu atkreipti dėmesį į placentą ir kitas gyvulinės kilmės ištraukas (pavyzdžiui, hialurono rūgšties ištrauka kažkada buvo išgaunama iš gaidžių skiauterių). Jas naudoti buvo leidžiama, kol nebuvo atrasti ŽIV ir karvių pasiutligės virusai. Kadangi niekas nežino, kokie dar virusai ten gali gyventi, Europos Sąjungoje uždrausta odos priežiūros produktų su placentos ir kitomis gyvulinės kilmės ištraukomis. Tačiau kai kurios sandraugai nepriklausančių šalių kompanijos jas naudoja savo produktuose. Kita vertus, placentoje esančių biogeninių stimuliatorių, kurie, kaip manoma, pasižymi stipriai odos atsinaujinimą skatinančiomis savybėmis, yra ir augaliniuose ekstraktuose.
Netrūksta kalbų, kad odos alergijos priežastimi neretai tampa natūrali, augalinių medžiagų pagrindu pagaminta, kosmetika. Ką apie tai manote?
Apsibrėžkime, kas – alergija, o kas – odos sudirgimas. Tai – skirtingi dalykai, nors oda dėl jų atrodo panašiai ir todėl jie dažnai painiojami. Vienam nuo bitės įkandimo tik patinsta oda, bet kitas žmogus nuo jo miršta – kodėl? Todėl, kad alergija – tai specifinis imuninės sistemos atsakas į alergeną.
Alergija kremui – tai alergija kažkokiam jo komponentui. Yra žmonių, alergiškų netgi alijošiams, medetkoms, ramunėlėms, o juk šie augalai nuo seno vartojami kaip odą raminantieji. Sudirginti gali bet koks kremas – jei apsauginė hidrolipidinė odos plėvelė, sudaryta iš prakaito ir riebalų, sužalota. Jei tokią odą patepsite aktyviu kremu, reakcija bus panaši kaip ant žaizdos užbėrus druskos, nes po sužalota hidrolipidine plėvele esančiame suragėjusių ląstelių sluoksnyje atsiranda skylių – pro jas į gilesnius odos sluoksnius patenka tai, ko yra kreme. Ne kartą esu girdėjusi: „Nusipirkau brangų kremą – iškart sudirgino odą. O pigus kremas drėkina, ramina...“
Jei raginis odos sluoksnis skylėtas, nuo netinkamai pasirinkto kremo ji gali sudirgti. Taigi ne kaina svarbi. Klausėte apie natūralią kosmetiką – ją vertinu teigiamai. Tačiau aš žinau štai ką: natūralus odos suragėjusių ląstelių sluoksnio „cementas“ sudarytas iš ceramidų, riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, o pastarojo yra tik gyvuliniuose riebaluose. Tad, kai oda gauna vien augalinės kilmės riebalų, ji gauna riebiųjų rūgščių, bet negauna cholesterolio, kuris reikalingas, kad tarpląstelinis cementas būtų kokybiškas. Literatūroje aprašytas atvejis, kai moteris, nuolat tepusi odą ekologiškais aliejais, labai nustekeno odos raginį sluoksnį ir ji galų gale stipriai sudirgo.
Beje, aliejus gali ištirpdyti ne tik raginį, bet ir gilesnius epidermio sluoksnius. Suragėjusių ląstelių sluoksnio skylės pasiekia odos kraujagysles, aplink kurias labai daug imuninių ląstelių. Dirgiklių paveiktos šios reaguoja lyg alergijos atveju, tačiau tai – sudirgimas. Jei dieną naudojate augalinį kremą, vakare išvis niekuo odos netepkite, leiskite jai pačiai padaryti tai, ko reikia, kad sutvirtėtų. Duokite jai tokią galimybę. Oda pasiims cholesterolio iš kraujo. Naktį ji labai smarkiai dirba, kad užsilaižytų žaizdas ir pasigamintų apsaugą, kurios jai reikės dieną.
Taigi – jei turėsiu omeny nevienodus odos poreikius skirtingu paros metu, nusimanysiu apie jos fiziologiją ir žinosiu, kokia dabar mano odos būklė, bus lengviau išsirinkti tinkamus kosmetikos produktus?
Oda – sudėtingas, daugialypis organas, kurio funkcionavimas, kaip jau minėjau, priklauso nuo daug ko. O juk kiekvieno žmogaus oda dar pasižymi asmeninėmis ypatybėmis. 80 procentų mano klienčių – moterys, kurių oda sudirgusi ar turi kitų problemų. Dažniausia to priežastis – netinkamai pasirinkta kosmetika. Beje, vieno žmogaus oda ilgiau kenčia netinkamą kosmetiką, kito trumpiau.
Daugybė moterų daro tą pačią klaidą: nusausina odą riebalavimąsi mažinančiomis priemonėmis ir šitaip pakenkia apsauginiam raginiam sluoksniui. Kadangi perdžiūvusią odą traukia, ji šerpetoja, griebiamasi maitinamųjų priemonių. Kažkiek laiko jos padės, bet vėliau paskatins odos šutimą ir raginio sluoksnio, kurį vadinu stogu, nykimą. Jei stogas kiauras, name nebus komforto. Negalime liautis aiškinę, kad išsausėjusi oda rodo, jog namo stogas sužalotas. Ji rodo būklę, o ne odos tipą. Pirmiausia reikia tinkamomis priemonėmis sutvarkyti stogą, tada galima jas pakeisti kitomis – mažinančiomis raukšles, teikiančiomis energijos ir t. t.
Peršasi išvada, kad nori nenori reikia reguliariai lankytis pas kosmetologę. Pernelyg daug dalykų, į kuriuos žmogus turi atsižvelgti, kad pataikytų įsigyti tinkamus odos priežiūros produktus duotuoju momentu.
Pasakysiu jums štai ką: nuėjusi į kosmetikos parduotuvę pati suglumstu, ką imti iš tos gausybės. Todėl suprantu, kaip sunku nesuklysti moterims, kurioms odos priežiūra nėra darbas. Bent porą kartų per metus, pavasarį ir rudenį, reikėtų pasimatyti su specialistu ir susidėlioti produktų krepšelį pagal odos būklę, sužinoti, koks jų poveikis, kaip juos geriausia naudoti, ką dieną, ką naktį – kad oda, jų padedama, jaustųsi maksimaliai gerai. Kad nereikėtų draugei guostis: „Nusipirkau brangų kremą, o jis man pakenkė“.