Jei žmogų kankina liguista baimė susirgti... Pataria psichologė

„Mano dukra, nors jai tik 21-eri, „persirgo“ visomis įmanomomis ligomis. Skundžiasi, kad jai stoja širdis, vargina nemiga, pilvo diegliai... Būna, kad taip supanikuoja, jog, atrodo, tuoj ištiks širdies smūgis. Kitą kartą jau baiminasi, kad serga krūties vėžiu, ir eina tikrintis profilaktiškai. Nuolat poliklinikoje tiriasi sveikatą (kraują, vidaus organus ir kt.). Nors šeimos gydytoja kaskart nuramina, kad ji sveika, nėra jokių pakitimų, dėl to greičiausiai kalti nervai bei įtampa, ji vis tiek paniškai bijo susirgti, sau diagnozuoja įvairias ligas. Dukrai atrodo, kad gydytojai galbūt galėjo ir nepastebėti kokių nors sutrikimų. Nežinome, ko griebtis, kur kreiptis. Patarkite.“ Audronė

„Po vestuvių pastebėjau, kad vyras liguistai rūpinasi sveikata, nerimauja dėl ligų, kuriomis neserga. Anksčiau to nepastebėjau. Prieš pusmetį palaidojo brolį, jis mirė nuo plaučių vėžio. Nuo to laiko tvirtina, kad irgi mirs nuo šios ligos. Profilaktiškai pasitikrino sveikatą, bet gydytojai jokio auglio ar vėžio simptomų neaptiko. Tačiau vyras nerimsta ir toliau ieško naujų ligų. Prastai miega, nuolat blogai jaučiasi. Sako, kad skauda širdį ir jį ištiks infarktas. Man tai panašu į maniją. Šeimos gydytoja sako, kad daugiau siuntimų pas specialistus nerašys, nes jis neseniai visur apsilankė ir yra sveikas kaip ridikas. Tačiau vyras vis tiek nerimsta. Dabar važinėja pas kažkokį bioenergetiką, pažadėjusį jį išgydyti. Tik neaišku, nuo ko, nes jo tyrimai geri. Mes gyvename kaime. Degalams, vaistams, papildams vyras išmeta begalę pinigų. Kur kreiptis, ką daryti. Pavargau nuo tokio gyvenimo.“ Raminta

Konsultuoja psichologė Laura Bratikaitė.

Yra žmonių, kurie pernelyg sureikšmina menkiausią negalavimą, jaudinasi dėl sveikatos, net kai tam nėra jokio pagrindo. Išgirdę apie kokią nors ligą per televiziją, paskaitę spaudoje ar sužinoję, kad susirgo kažkas iš pažįstamų, tuoj puola sau taikyti tos pačios ligos simptomų. Ir blogiausia, kad dažnai patys įtiki, jog serga. Tokia patologinė ligų baimė (fobija) vadinama nozofobija (gr. nosos – „liga“). Arba dar įvardijama kaip hipochondrija – liguista būsena, kai žmogus įtaria sergantis vis naujomis sunkiomis ligomis ir perdėtai rūpinasi sveikata, laksto nuo vieno gydytojo pas kitą.

Pasak specialistų, šiuo metu tarp sergančiųjų hipochondrija labiausiai paplitusi yra kardiofobija (širdies ligų, ypač infarkto baimė) ir kancerofobija (vėžio baimė). Nenuostabu, nes šios dažnos ir grėsmingos ligos dažniausiai minimos žiniasklaidoje.

Ne nauja liga

Specialistų teigimu, hipochondrija nėra nauja liga. Šis terminas sukurtas prieš kelis šimtus metų. Dažniausiai ja serga jauni 20–35 metų žmonės. Tiesa, kur kas dažniau liguista ligų baimė, pernelyg didelis susirūpinimas sveikata vargina moteris arba sergančiuosius neuroze, psichoze.

Hipochondrija – psichikos liga, priskiriama somatoforminių sutrikimų grupei. Padidėjęs nerimas, nervų sistemos įjaudrinimas dėl tariamos ligos žmogui išties sukelia fizinių (somatinių) negalavimų. Dažniausiai hipochondrikai skundžiasi virškinimo trakto, ypač pilvo organų, širdies veiklos sutrikimais, padidėjusiu prakaitavimu ir kraujospūdžiu, galvos skausmais, nemiga ir kt.

Tiesiog klaidingai suvokia pojūčius ir juos priskiria prie sunkių ligų simptomų. Taip elgiasi nevalingai, nes baimė užvaldo emocijas, mąstymą, žmogus negali kontroliuoti šios fobijos. Ji pasireiškia tai stipriau (iki panikos priepuolių), tai silpniau. Tokie pacientai yra nuolatiniai gydymo įstaigų lankytojai. Gydytojo žodžiai „Esate visiškai sveikas“ dažniausiai nuvilia. Ir jie ieško kitų, „geresnių“ specialistų, nes yra įsitikinę, kad tikrai serga nepagydoma ar kita sunkia liga, o medikas suklydo. Būna įtarūs, nervingi, nepakantūs.

Ligų baimė išsivysto pamažu

Pasak specialistų, hipochondrija neatsiranda iš karto. Liguista ligų baimė susiformuoja tik po kurio laiko, susiklosčius daugeliui „palankių“ aplinkybių. O jos, kaip ir dauguma pradinių veiksnių, yra visuomeninio pobūdžio. Kaip ir kada prasideda fobija, kaip ji susiformuoja, priklauso nuo to, kokią informaciją gauna į jautrią situaciją pakliuvęs žmogus, kaip ją suvokia, remdamasis jau anksčiau įgytomis žiniomis, ir pagaliau nuo to, kaip reaguoja aplinkiniai, pastebėję tokius jo simptomus.

Netinkamas žmonių elgesys ir psichologiškai nederamai pateikiama informacija masiškai kursto fobijas ir neretai padeda joms įsitvirtinti. Pavyzdžiui, bauginanti įvairių ligų prevencijos reklama gali sukelti priešingą poveikį. Hipochondrija sergančiam žmogui pasakymas „nepasitikrinsi laiku – mirsi nuo vėžio“ tik dar labiau paaštrina baimę susirgti.

Hipochondrijos priežastys

Nors iki galo nėra ištirta, kas sukelia hipochondriją, arba nozofobiją, aišku, kad priežastys psichologinės. Įtakos turi genetika, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui, tai gali būti dar vaikystėje susiformavęs elgesys. Vaikas, kuris sulaukia daugiau dėmesio iš tėvų tik sirgdamas, išmoksta simuliuoti ligą. Toks elgesys pateisina lūkesčius – susirgus juo labiau rūpinamasi, slaugoma.

Suaugus tokie elgesio stereotipai įsišaknija ir tampa elgesio norma. Darbe taip pat sulaukiama daugiau dėmesio, užuojautos, išvengiama sunkių darbų ir pan.

Kita iš hipochondrijos priežasčių – vaikystėje ar paauglystėje patirtos artimųjų netektys dėl sunkių ligų, pavyzdžiui, vėžio. Jautresnės psichikos žmonėms tokie išgyvenimai gali sukelti panišką baimę susirgti sunkia liga, nes jie matė, kaip kankinosi brangus žmogus. Asmuo ima baimintis, kad ir jį ištiks toks pats likimas, šis nerimas ilgainiui sutrikdo normalią psichikos veiklą. Manoma, kad ligų baimei išsivystyti įtakos turi ir asmenybės sutrikimai, stiprus išgyventas stresas (skyrybos, darbo netekimas) – ir visi kiti psichologiniai veiksniai.

Svarbu!

• Dažniausiai hipochondrikai kreipiasi į šeimos gydytojus, nors tokį psichikos sutrikimą gydo tik psichiatrai ar psichologai. Įprastai taikoma psichoterapija, tačiau kartais gydoma ir vaistais.
• Neretai sergantieji hipochondrija pakliūva į šarlatanų rankas, o jie naudojasi liguista ir kankinančia pacientų būkle. Kaskart neva randa ligą ir gydo ją neaišku kokiais metodais, kad tik pasipelnytų.
• Jei šeimoje yra sergančiųjų hipochondrija, stebėkite, ar jie netapo kokios nors netradicinės medicinos gydūno auka. Pasitaiko tokių, kurie specialiai pakursto ir sustiprina žmogaus nepasitikėjimą tradicinės medicinos specialistais, žadėdami padaryti stebuklus ir išgydyti nuo visų varginančių ligų.

Fobijų žodynėlis

Algiofobija – skausmo baimė.

Bacilofobija – mikrobų baimė.

Dementofobija – psichinių ligų baimė.

Kancerofobija – baimė susirgti vėžiu.

Kardiofobija – širdies ligų baimė.

Meningitofobija – smegenų ligų baimė.

Nekrofobija – mirties baimė.

Nosokomefobija – ligoninių baimė.

Odontofobija – dantų gydymo baimė.

Skotomafobija – baimė apakti.

Tripanofobija – adatų ir injekcijų fobija.

Tripofobija – atvirų angų, skylių baimė.

Vakcinofobija – vakcinų baimė.