Jis mane išdavė, tačiau nori likti draugais. Santykių ekspertų komentaras
Prieš 5 mėnesius susipažinau artimiau su vienu iš savo pažįstamų. Jis visada būdavo šalia, tačiau dėl to, kad turėjo ilgametę draugę (sužadėtinę), bendraudavome tik kaip kolegos. Visai neseniai jis jau movė jai ant rankos sužadėtuvių žiedą, o štai vieną dieną ėmė ir išsiskyrė. Tada sulaukiau skambučio ir kvietimo į pasimatymą...
Žinoma, tikėtis net nesitikėjau, kad viskas išsirutulios į gražius santykius. Buvau atsargi – visgi neseniai įvyko skyrybos, o dabar puolė stačia galva į naujus santykius. Dėmesiu jis lepino mane tikrai labai dažnai ir atkakliai. Bėgant laikui visi mūsų bendri draugai džiaugėsi, kaip mes netikėtai atradom vienas kitą ir kaip viskas gyvenime būna gražu.
Tačiau, kaip ir visos idilės, taip ir mūsų pradėjo vėsti. Buvo keista, nesuprasdavau, kodėl vakarais jis nebepaskambina, kodėl nebeatvažiuoja pas mane ir nepasilieka nakčiai... Jo elgesys visiškai pasikeitė, jis pradėjo mane igonoruoti, dėmesį rodydavo tik tada, kai pati išsireikalaudavau, jog pasimatytume. Kartą grįžę ir pasibuvimo naktiniame klube kritome į lovą ir užmigome. Pabudau naktį ir perskaičiau jo telefone esančias žinutes. Ir... radau ko nenorėjau rasti – kitos merginos žinutes. Jie flirtavo, vaikščiojo į pasimatymus, kol aš sėdėdavau namie ir dirbdavau, su ilgesiu laukdama jo grįžtant vakare.
Išsiskyrėme, pasakiau, kad viską žinau. Jis prašė, kad nedingčiau iš jo gyvenimo, nes esu jam brangus žmogus, nuostabi draugė. Žinoma, jaučiuosi įskaudinta kaip moteris, bet kaip draugė jį myliu ir nenoriu nutraukti bendravimo. Dabar jau porą savaičių nebendraujam, nesusirašom, neskambinam. Man jo beprotiškai trūksta. Vos valdausi neparašiusi, man įdomu, kaip jam sekasi. Kaskart, kai kažkas paklausia, kaip mes, man skaudą širdį, nors žinau, kad kelio atgal nėra. Jis net nesistengė teisintis, kad nėra kitos merginos, sako, laikina, dar neišsilakščiau ir pan. Net neprašė atleisti ir gyventi toliau. Kaip elgtis, kaip bendrauti: ignoruoti ar bandyti žiūrėti į jį kaip į draugą?
Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.
Sveiki,
Vienas iš standartinių vyro poelgių po skyrybų yra greitai susirasti kitus santykius. Yra du būdai gydytis skyrybų žaizdas: vyrai labiau linkę jas laižytis kitų santykių pagalba, o moterys dažniau atsitraukia ir būna vienos. Puiku, kad suprantate, jog kelio atgal į santykius nėra. Jo atkaklumas ir dėmesys padarė savo – sužavėjo jus. Vyras tokiu būdu gavo pergalės skonį, t. Y. laimėjo moterį, tačiau viskas, ko jis siekė, ir buvo pergalė, ne santykiai su Jumis. Žinoma, jis pats šito nesuprato ir Jūsų siekė ne dėl to, kad norėjo nuskriausti ar užgauti.
Atsakykite sau: ar tikrai mylite jį tik kaip draugą, ar vis dar tikitės kažko daugiau? Moters psichikoje veikia prisirišimo prie vyro mechanizmas, kuris įsijungia iš lėto, tačiau kartą įsijungęs gali labai ilgai neišsijungti. Moteris pati to nejausdama pradeda būti visapusiškai ištikima vienam vyrui, tikėtis, kad jis grįš, kad bus kartu ir viskas bus gražu – taip, kaip ji norėtų. Vyrą ji pradeda laikyti savo sutuoktiniu nepaisant to, kad puikiai mato ir supranta, kad jis seniai keliauja savo keliais. Kadangi prisirišimas vyksta po truputį, moteriai labai sunku pastebėti, kada ji „įklimpsta“ į santykius su vyru, su kuriuo nėra jokių artimesnių nei draugiški santykių. Lengvi, regis, nekalti pokalbiai su traukiančiu, tačiau ja nesidominčiu vyru moteriai gali kainuoti santykius su jai tinkančiu ir ja besidominčiu vyru.
Moteris labiau linkusi į susikoncentravimą ties vienu vyru, ir jei jos mintyse apsigyvena toks, kitam ten vietos nebelieka. Atėjus į gyvenimą jai tinkančiam ir patinkančiam vyrui, moteris atsiduria tarp dviejų vyrų savo sąmonėje ir jaučiasi taip, tarsi būtų neištikima. Vienoms tai gali nesudaryti didesnių problemų, tačiau moterys, linkusios stipriai prisirišti, gali apskritai nebeprisileisti prie savęs kitų vyrų.
Bendravimas su išdavusiu vyru, tarsi nieko nebūtų įvykę, gali pakišti Jums kiaulę.
Antras klausimas pačiai sau – kaip reaguojate į jo išdavystę? Jei nuoširdžiai galite atleisti taip, kad tai neturėtų Jums pačiai jokios įtakos, tuomet puiku. Jei visgi jaučiate, kad Jūsų kaip moters savivertė nukentėjo, bendravimas su išdavusiu vyru, tarsi nieko nebūtų įvykę, gali pakišti Jums kiaulę. Tokiu atveju Jums tektų išsakyti jam, kaip jaučiatės dėl jo elgesio bei dėl to, kad nesulaukėte atsiprašymo. Net jei mylite jį kaip draugą, nenoromis bendrausite su juo ir kaip su vyru, kuris Jus išdavė ir nuėjo savo keliais lyg niekur nieko. Šitą skausmą projektuosite į kitą sutiktą vyrą, su kuriuo sukursite porą; tada galite pradėti jaustis bei elgtis neadekvačiai bei nenoromis griauti santykius.
Taigi stebėkite, ar bendravimas su dabartiniu draugu nemažina Jūsų savivertės, ar „nenuryjate“ jo sukelto skausmo? Ar nekyla pyktis ant visos vyrų giminės bei nebandote pateisinti draugą ir nepykti konkrečiai ant jo, nes jis Jums brangus kaip žmogus? Moters meilė – nuostabi dovana, kuri taip pat gali tapti jai kančios šaltiniu, jei moteris neatsakingai elgiasi su savo jausmais. Žmogaus psichika taip pat nėra žaislas, ir tik būdama, kiek įmanoma, ištikima pati sau, galėsite nepapulti į jos spąstus – neadekvatų savęs kaip moters vertinimą, vyrų giminės prakeikimą už nesugebėjimą įsipareigoti bei išdavystes, įsitikinimą, kad kitas vyras taip pat pasielgs ir t. t. Bendraukite su juo toliau tik tuo atveju, jei esate tikra, jog nejaučiate nuoskaudos, jog galite atversti švarų popieriaus lapą, ir tas žmogus nebus Jums nuolatinis sukelto skausmo priminimas.
Kitas variantas – jei bendraudama būsite atvira su juo ir neslėpsite, jog kentėjote ir kenčiate dėl to, kaip jis pasielgė. Norite būti draugais – būkite atvira, neslėpkite ir neapsimetinėkite, kad viskas gerai. Taip išvengsite vaiduoklių, kurie pradeda veistis sąmonėje, kai žmogus būna nenuoširdus su savimi ir aplinka bei pradeda apsimetinėti. Tokie vaiduokliai – tai įsitikinimas, kad pasaulis yra nesąžiningas su mumis, kad meilė reiškia kančią, kad kitas žmogus gali elgtis su mumis kaip nori ir t. t. Tai nereiškia, kad reikia pasmerkti Jūsų draugą už tai, kaip jis pasielgė. Kaip jau minėjome – jis tai padarė ne iš blogos valios, o pats nesuprasdamas, ką daro ir kodėl taip elgiasi. Tačiau taip pat nereikia pervertinti savo gebėjimo atleisti. Ar vyras, ar tik draugas – šis žmogus Jus skaudžiai išdavė, ir tik Jūsų santykis su šiuo įvykiu nulems, ar galite toliau su juo bendrauti, ar ne.
Išdavystė – patirtis, kuri nelieka be pėdsakų. Į ją nereguoja arba šventieji, kuriems žemiški dalykai neturi jokios reikšmės ir poveikio, arba tie, kurie ignoruoja savo jausmus ir vengia pamatyti tikrąjį savo santykį su situacija. Savo pačios labui verta išjausti visas emocijas, kurias sukėlė vyro išdavystė. Tai padaryti padeda tiesiog pokalbis su geromis draugėmis ar kitais artimais žmonėmis, kurie priima Jus ir Jūsų emocijas neteisdami bei nebandydami Jūsų keisti. Tiesos išsakymas išdavusiam vyrui gali padėti paleisti dalį istorijos, pvz.: nepaisant to, kad esi man brangus kaip draugas ir kaip žmogus, man labai skauda dėl to, kas nutiko... ir t. t. Pokalbis su psichologu ar kitu, su emocijomis dirbančiu specialistu, taip pat gali būti naudinga, jei nuoskauda didelė bei su ja tampa sunku gyventi ir juo labiau užmegzti kitus santykius. Įvertinkite pati savo situaciją ir pasirinkite, kas Jums atrodo priimtiniausia. Sėkmės Jums!
Tekstas – Silvijos Mažuolienės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!