Jo didenybė moliūgas: kuo jis naudingas? Receptai
Moliūgas yra tikras pasakų ir nuotykių herojus. Išaušo vidurnaktis – ir pelenės karieta pavirto į moliūgą, o štai spalio pabaigoje kone visame pasaulyje švenčiama Helovino šventė, kurios pagrindinis akcentas taip pat yra moliūgas. Moliūgas yra ta daržovė, kuriai ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik pasakose, bet ir mūsų virtuvėje.
Tinklaraščio sezoninevirtuve.lt ir šešių kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė taip pat negaili pagyrų moliūgui. „Moliūgas yra viena iš nedaugelio daržovių, kuri puikiai išsilaiko net iki pat pavasario, taigi galima valgyti ilgą laikotarpį, gaminti begalę skirtingų patiekalų, todėl moliūgas šeimininkėms ilgai neatsibos“, – privalumus vardija Renata.
Neišmeskime sėklų
Moliūgo naudingąsias savybes išskiria Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė Aurelija Paulauskienė.
„Ypač naudingos moliūgų sėklos, kuriose susikaupia 40–55 proc. riebalų (aliejaus), 25–28 proc. baltymų ir įvairių mineralinių medžiagų. Be omega-3 ir omega-6, aliejuje yra dar 13 sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Sėklos yra gausus cinko, seleno šaltinis. Viename kilograme sėklų yra 130–202 mg cinko. Suaugusiems žmonėms cinko dienos norma yra 10–15 mg, vaikams – 10 mg“, – moliūgo savybes išskiria docentė A.Paulauskienė.
Gausu vitaminų
Anot Aurelijos, moliūgas yra viena derlingiausių daržovių, kuriame gausu vitaminų. Tai ir vitaminas C, šiek tiek vitamino E, PP, B grupės vitaminų. Daugiausia susikaupia karotenoidų, kurie suteikia moliūgų minkštimui šviesesnę ar tamsesnę oranžinę spalvą. Karotenoidų randamas visas spektras – daugiausia beta karoteno, taip pat liuteino, zeaksantino ir t. t.
11 rūšių – kaip išsirinkti?
„Moliūgų rūšių yra vienuolika. Vienos rūšies moliūgų sėklos neturi luobelės – jas galima valgyti iš karto“ , – priduria docentė Aurelija Paulauskienė.
Renata Ničajienė išskiria vis populiarėjančius spagečių moliūgus, kuriuos iškepus orkaitėje ir minkštimą išskirsčius šakute, moliūgas atrodo kaip spagečiai. Gaminimas yra itin paprastas: perpjovus moliūgą išimti sėklas, iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepti apie pusvalandį. Išėmus pasidarbuoti šakute, užpilti padažą ir turite sveiką ir skanų patiekalą.
Muskatinis moliūgas – prancūziška rūšis, žalsvai pilkos spalvos. Yra labai aromatingi, puikia tinkami sultims. Dėl savo aromato dažnai naudojami švieži.
Kvapnusis moliūgas – labai krakmolingas, nedidelis pailgos formos moliūgas. Puikiai tinka troškiniams, sriuboms ar porcijiniams patiekalams ruošti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad moliūgas yra gan greitai gendanti daržovė. Taigi prapjovus moliūgą, reikėtų jį suvartoti gan greitai, o likutį galima užšaldyti arba pasigaminti moliūgų tyrę, kurią taip pat galima užšaldyti ir naudoti prie daugelio patiekalų.
Moliūgas jūsų racione
Lietuvoje atsiranda daugiau mažųjų moliūgų veislių, kurie yra puikiai tinkami gaminant porcijomis. Taigi įtraukti moliūgą į savo dienos racioną tikrai apsimoka. Moliūgus galima užsiauginti patiems arba iš plataus asortimento išsirinkti prekybos centre, pagaminti tiek pyragą, tiek troškinį. O šaltasis metų sezonas – puikus laikas valgyti moliūgus ir taip papildyti vitaminų ir naudingųjų medžiagų atsargas bei suvalgyti mums itin reikalingą ir naudingą vaisių ir daržovių porciją per dieną.
Kampanija „Penki per dieną“
Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
