Jogos ir saviugdos trenerė Jūratė Bitinaitė kviečia klausyti savo kūno: „Jis vienintelis sako tiesą“

Jūrate, kaip ir kuo gyveni šiandien?

Gyvenu žydėjime, džiaugsme dalintis, galingame kūrybiniame sraute, prasmingoje veikloje ir, aišku, mamos rolėje. Augindama dukrytę kasdien tobulėju ir aš pati. Dieviškai gera, kad ją turiu, kad galime kartu būti prie jūros, žaisti, ruošti maistą, kalbėtis, kad galiu ja rūpintis. Esu begaliniame dėkingume matydama, kaip ji auga.

Mano svajonės susijusios ne tik su mano dukra, bet ir su mano kurtais projektais – jau pradėtais bei planuojamais. Ką tik gimė dar trys moterų augimo platformos „Bloom“ kursai, sukūrėme ritualinę drabužių kolekciją, greitai pasirodys ir dar viena, apie kurią dar anksti kalbėti. Šiuo metu kaip būsima trenerė studijuoju seksualinę energiją.

Prisijungiau prie nuotolinio moterų universiteto dėstytojų komandos, kur laukia dar viena įdomi patirtis, kur galėsiu dalintis savo žiniomis, patirtimi. Nors mano kasdienybė labai užimta, esu laiminga, kad darau tai, kas patinka. Dar svajoju, kaip vasarą su Kaia grįšime į Lietuvą ir eisime pas mamą valgyti jos ruošto kugelio (šypsosi).

Kodėl iš daugelio savo praktikų, moterims pasirinkai dėstyti būtent kūno kalbą?

Moterims universitete „WoW“ dėstysiu ne tik kūno kalbą. Tiksliau būtų įvardinti, kad kalbėsiu apie tai, kaip išgirsti, kaip suvokti, ką kalba mūsų kūnas. Mes neturime mokyti savo kūno kalbėti. Jis mums siunčia ženklus ir signalus, kaip suvokti ir išgirsti, kur stoja energija, koks negalavimas, kur ieškoti priežasties ir su kuo tai susiję.

Kodėl pasirinkau dėstyti būtent tai? Nes kūnas yra pagrindinė mūsų ašis. Viskas, ką esame patyrę, išgyvenę, perėjo per mūsų kūną ir tai yra mūsų išmintis, patirtis, galingiausias ir labiausiai pažengęs instrumentas, didysis galios šaltinis šioj gyvenimiškoj sieloj. Manau, kad nesuprasti, negirdėti, būti nejautroje su savo kūno kalba nesiderina su nūdienos žmogumi.

Juolab, kad šis moterų universitetas kalba apie įrankius, būtinus ateities žmogui, ką reikia mokytis, kokius įgūdžius, gebėjimus svarbu turėti. Mano mokymų propaguojamoje dalyje kalbėsime apie tai, kaip gebėti išgirsti kūną, o ne ignoruoti siunčiamus ženklus ar apsimesti, kad taip nėra. Vienintelis, kuris sako tiesą, tai yra kūnas.

Kiek svarbu kasdien daryti pokytį, mokantis kūno kalbos?

Nereikia daryti pokyčių mokantis kūno kalbos. Tam, kad išgirstum savo kūno kalbą, nereikia keistis, reikia tai girdėti. Kūnas pats nuves, parodys. Reikia įsiklausyti, stebėti, gyventi, puoselėjant ryšį su savo kūnu. Kūno kalbos nereikia mokytis, ją reikia iš naujo atrasti.

Esi apkeliavusi nemažai šalių. Kiek kūno kalbos išmanymas tau pačiai padėjo bei padeda suprasti kitus?

Žmogus, kuris gyvena sudėtingame, greitame gyvenimo tempe, nori visur dalyvauti, kaip ir aš pati ilgą savo gyvenimo laiką taip gyvenau, negirdi savo kūno. Čia nėra apie tai, kaip išraiškingai duosi apie save žinoti. Mes kalbame apie kitus dalykus. Kalba eina apie kūną energetiškai, o jau paskui apie kūniškąją materiją ir jos negalavimą, kuomet kūnas pats prašo atkreipti dėmesį. Kūnui arba trūksta energijos, arba yra didžiulis jos perteklius. Jeigu neatkreipiame dėmesio į ženklus, šis energijos disbalansas įgauna materialinę formą arba virsta skausmu.

Kiek galima valdyti savo kūno kalbą?

Tiek pat, kiek užsimerkus vairuoti. Spausi pedalą, sukiosi vairą, mašina važiuos. Taip važiuosi iki pirmo kampo ar atsitrenkimo. Kada tai įvyks priklauso tik nuo to, kaip ilgai pavyks to išvengti. Kūno kalbos neįmanoma valdyti. Kūnas transliuoja tai, kokia yra žmogaus energija ir realybė. Kūnas atspindi tai, kaip mes gyvename, kas esame.

Ar įvaldžius šį meną pasinaudoji juo, norėdama nuslėpti savo emocijas?

O kam naudotis žodžiais ir veiksmais, kad slėptum tai, kas yra tiesa? Tai nėra ego. Nematau tame prasmės. Tai yra ribojančių programų kūrimas ir jų maitinimas, kas yra visiškai destruktyvu.

Kaip stipriai keičiasi kūno kalba laikui bėgant?

Taisyklių čia nėra. Kūno kalba atspindi žmogaus patirtį, kiek jos yra užrakintos, užgniaužtos kūne ir kiek perleista per save. Kūnas gali kalbėti tik tai, ką yra prikaupęs, duoti ženklą apie energetinės sankaupas, kurios yra neperleistos kūnu, nepašalintos, netransformuotos.

Kuo skiriasi moterų ir vyrų kūno kalba?

Būsenos yra vienodos tiek moterims, tiek vyrams, kuomet kūnas signalizuoja, kai nebegali daugiau: kai yra daug nerimo, streso, stingdančios baimės ar kaustančios įtampos. Gyvename veikiami skirtingų smegenų pusrutulių su savo traumomis, vaikystės išgyvenimais, potyriais. Galbūt moteris gyvena vedina vyriškos energijos kaip vyras moters kūne. Aš pati ilgą laiką taip gyvenau. O galbūt vyras transliuoja tik savo ego ir jėgą, o ne sąmonę. Kūno ženklai atspindi energiją, o ne lytį. Mūsų kūnas yra žemiškos kelionės namai sielai.

Kalbi apie nerimą. Kaip jį suvaldai? O galbūt ne visada ir reikia jį valdyti?

Yra visiškai beprasmiška kažką norėti valdyti, nes užgniaužtas nerimas ar jaudulys pasilieka kūne. Energijai, emocijai reikia erdvės ir judesio. Negali nieko nei valdyti, nei saugoti, nei užrakinti ir galvoti, kad viskas savaime susitvarkys. Taip nebus, ją reikia ištransliuoti.

Vedi nemažai pačių įvairiausių mokymų moterims. Ne paslaptis, kad moterys viena kitai ne visada būna draugiškos. Kokia tavo patirtis?

Taip elgiasi tik nesąmoningos moterys, gyvenančios iš savojo ego, mintančios proto žaidimais bei sudėtingais minčių mechanizmais, kurie nieko neturi bendro su tuo, kaip gyvena moteris, kuri yra susipažinusi ir yra visiškame ryšyje su savo dvasine esatimi ir prigimtimi. Tikros moterys viena kitai pataiso karūną, o ne trina rankomis, kai ji nukrenta. Į mano mokymus susirenkančios moterys rankomis netrina. Esu tikra, kad moteris moteriai gali labai daug duoti. O pačiuose „Bloom” mokymuose yra kuriami savi ritualai per valią, discipliną, gebėjimą susikurti erdvę, aukštą vibraciją, laiką tik sau pačiai, nepriklausant nuo nieko. Nėra taip, kad aš, kaip moteris, mokau kitą moterį būti ar nebūti tokia ar kitokia. Tai daugiau yra įkvėpimas, inspiracija kelionei link savęs, pažinimas savosios gyvasties.

Plati šypsena retai dingsta nuo tavo veido. Ar slėpiesi po šypsena, kai būna išties negera?

Ačiū visatai, kad ją tokią turiu, nors nuo tokios plačios šypsenos yra atsiradę ir keletas raukšlių. Bet esu tikra, kad tegul jų būna nuo šypsenos, o ne nuo rūpesčių. Gyvenime šypsausi plačia širdimi, man gera dalintis. Noriu palinkėti nesišypsoti, kai sunku. Jeigu liūdna – verkite, jeigu pykstate – rėkite. Emocijas reikia išreikšti, nuodinga jas laikyti viduje.

Ką tu pati darai, kai būna sunku?

Einu į gamtą, kvėpuoju, judu, dar kartą kvėpuoju. Jokiais būdais negniaužiu, nekaupiu skausmo savyje. Padeda muzika, aplinkos pakeitimas, išėjimas iš tos būsenos į kitą, atsitraukimas nuo sunkių minčių srauto. Labiausiai padeda grįžimas į kūną, bėgiojimas, masažas, joga.

Ką pasakytum moteriai, kuriai šiandien skauda ir kuri nemato prasmės šypsotis?

Toms moterims noriu priminti, kad jei jos skaito šią žinutę, jos yra gyvos, o jeigu gyvos, jos turi gyvybės kūrimo pradą. Tai – dieviška jėga, didžiulė dovana, dėkingumas, šventas moteriškumas. Tai yra dovana. Labai svarbi meilė, atlaidumas, laikas ir energija tik sau. Atminkite, kad joks tobuliausias ar įsivaizduojamas vyras nesuteiks to, ką jūs gebate ir galite suteikti pati sau. Tad šalin bet kokias iliuzijas ar lūkesčius. Jūs pati esate savo gyvenimo kūrėja. Kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, tik jūs pati galite sau duoti kasdienę injekciją savęs link, taip kurdama stebuklus, kurių aš labai linkiu.

Kokie stebuklai vyksta tavo gyvenime? Galbūt jau esi atvira naujai meilei?

Esu atvira meilei sau. Šiandien esu absoliučiai sąmoningame santykyje su savimi. O jei atsiras daugiau erdvės, atsiras ir nauja meilė. Esu meilės romane su savimi ir be galo juo mėgaujuosi, nes niekada nesu tokio turėjusi. Esu labai laiminga. O laimė man yra džiaugsmo būsenų gausa, kurių šiuo metu yra labai daug mano gyvenime. Man svarbu, kad ši meilė ir moteriškumo energija persiduodų ir mano dukrai.