Jokūbo Bareikio dukra Barbora šturmuos kino ekranus: „Tėtis liepė pasiruošti“
Lietuvoje baigiamas filmuoti Linos Lužytės režisuotas ilgo metražo filmas „Pilis“. Filme pasakojama intelektualios šeimos istorija. Į Airiją emigravusių Monikos, jos mamos Jolantos ir močiutės gyvenimai keičiasi palikus gimtinę. Vieną pagrindinių vaidmenų šiame filme sukūrusi aktoriaus Jokūbo Bareikio (37) dukra Barbora Bareikytė (13) sako, kad ir jos pačios pasaulyje per pastaruosius mėnesius įvyko daug permainų.
Jolantą filme „Pilis“ vaidina dukart „Sidabrine gerve“ įvertinta Gabija Jaraminaitė, močiutę – kino legenda Jūratė Onaitytė, o Monikos vaidmuo atiteko kine pirmuosius žingsnius žengiančiai Barborai Bareikytei.
Barbora, filmavimo darbai baigiasi. Kaip jautiesi?
Liko dar dvi dienos. Antradienis – paskutinioji. Man tai buvo labai maloni patirtis. Pamilau visus kartu dirbusius žmones, dėl to šiek tiek liūdna. Bet tuo pačiu ir labai pavargau, todėl džiaugiuosi, kad filmavimai baigėsi. Žinoma, tikriausiai paskutinę dieną aš verksiu. Myliu tuos žmones, juk čia buvau kiekvieną dieną.
Prieš pamatydama save didžiajame ekrane šiek tiek jaudiniesi, ar priešingai – labai lauki galutinio rezultato?
Be galo sunku į save žiūrėti. Tikrai. Kai atsukdavome juostą, aš pastebėdavau dalykus, apie kuriuos besifilmuodama net nepagalvodavau. Keista matyti savo veido mimikas, tam tikrus judesius. Pats galvoji, kad visiškai kitaip atrodai. Laukiu, bet man ir baisu save pamatyti. Besifilmuojant aš labai dažnai padarydavau dramą. Ji matėsi žodžiuose ir net pauzėse. O Monikos personažas – visiškai kitoks, todėl mano pagrindine užduotimi tapo viską palengvinti.
Filmo herojė Monika truputį panaši į tave?
Suvokiau, kad ji yra tokia, kokia aš buvau maža. Laisva, labai pasitikinti savimi. Ketverių metų visiems rengdavau pasirodymus, buvau itin drąsi. Tėvai ir giminės vis dar išsaugojo vaizdo įrašus, matydama juos – suvokiu, kokia artima pagrindinei filmo herojei tada buvau.
Išvykti ir palikti savo šalį. Šis jausmas tau bent kiek pažįstamas?
Nelabai. Dirbant su kino filmu „Pilis“ aš pirmą kartą aplankiau Dubliną, anksčiau ten nesu buvusi. Bet prisimenu, kad močiutė, ją vadinu baba, mane veždavosi į įvairiausius atrakcionų parkus. Iki šiol jaučiu tą atrakcionų magiją. Su ja aplankėme nemažai šalių. Dabar su šeima keliaujame mažiau, nes mano sesė dar nedidelė, sunkiau viską suplanuoti.
Besifilmuodama kine kreipeisi į tėtį pagalbos? Jis tau davė naudingų vaidybos pamokų?
Jis padėjo ne tiek su vaidyba, kiek paruošė mane psichologiškai. Tėtis nuteikė, kaip viskas bus. Tiksliai neatsimenu, ką jis pasakė, bet tuomet suvokiau, kaip šitame gyvenimo etape turiu elgtis. Tėtis liepė pasiruošti, jog aplink mane visuomet sukiosis žmonės, sulauksiu kritikos, kurios nereikia priimti labai asmeniškai ir panašiai. Aikštelėje kyla visokiausių problemų ir visi turime žinoti, kaip jas spręsti. Jis man padėjo emociškai.
Kaip filmavimus pavyko suderinti su mokslais?
Nepadariau to, ką turėjau padaryti ir šiek tiek baiminuosi dėl kitų metų, bet tikiu – viskas bus gerai. Negalėjau atsisakyti šios galimybės. Vasaros liko nedaug, todėl jau greitai viską išspręsiu. Bandysiu pasivyti ir išmokti to, ką jau turėjau būti išmokusi.
Barbora, vaikystėje norėjai būti matoma. To nori ir šią akimirką?
Tvirtai žinau, kuo noriu tapti. Bet to nežino nei mano tėvai, nei mano draugai. Aš niekam nesakau. Tačiau tai susiję su tuo, ką darau dabar. Pasilaikysiu kol kas viską sau. Nenoriu atiduoti tuščių žodžių.
+28