Ieškodama priešnuodžio karantinui, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėja GRETA GYLYTĖ atrado savyje humoristės gyslelę ir dar labiau išlaisvino kūrybiškumą. Ši baleto šokėja ne kartą yra patyrusi, kad už sunkumus gyvenimas atlygina sėkme.
Tokios baleto lazdos, kaip pas jus namie, dar niekur neteko matyti. Ant įėjimo durų kabo TRX diržai, tad koridorius naudojamas ir kaip treniruočių salė. Esate išradinga?
Jei prieš metus kas būtų pasakęs, kad baleto pamokos vyks namie, nebūtume patikėję. Teatras suteikė mums pagalbą – gavome po specialios dangos gabaliuką, kad kokybiškai, neslidinėdami galėtume šlifuoti šokio judesius ir atlikti pratimus apsiavę minkštais šokio bateliais ir puantais. Baleto pamokas repetitoriai mums veda per „Zoom“ platformą. Šokėjų organizmas yra pripratęs prie didelio fizinio krūvio, o kai nėra spektaklių, nėra ir pakankamos apkrovos. Teatro treniruoklių salė – neprieinama, tad nori nenori privalai sugalvoti, kaip organizmui kompensuoti krūvio stoką.
Lazda mums reikalinga pusiausvyrai palaikyti. Vieniems šokėjams užtenka kėdės ar stalviršio įsikibti, kiti turi specialias atramas, o man teko suktis iš padėties kitaip. Pirma mintis buvo pritaikyti užuolaidų karnizą, bet pagailo sienų. Užtat prisitraukimų skersinis tiko puikiai: įspraudžiau tarp sienų ir taip išsigelbėjau. Kolegos klausinėjo, ką ten tokio turiu; mačiau, kad dar viena šokėja turi tokį patį.