Josephine BAKER (1906–1975) buvo džiazo epochos ikona, pirmoji Europą pavergusi tamsiaodė. Scenoje – lengvabūdė žvaigždė, o gyvenime – kovotoja.
ČARLSTONAS IR MEDALIAI. Ji atsirado tinkamu laiku tinkamoje vietoje, kai europiečiai kvaišo dėl Afrikos meno. Amerikietė, scenoje pasirodžiusi su dirbtinių bananų sijonėliu, tapo sensacija. Emigrantė žinojo, kaip užkariauti žiūrovus, ir niekas mitriau už ją nešoko čarlstono. Baker išgarsino egzotiški kostiumai, „laukiniai šokiai“ ir – kartais – nuogos krūtys. Tik šokių amžius buvo trumpas, o ji, net būdama žilagalvė senutė, surinkdavo pilnas sales.
AMERIKIETĖ. Gimė ji Sent Luise, Misūrio valstijoje. Tėvo tapatybė kėlė ginčų, o su motina taip riejosi, kad augo kaip valkatėlė: nakvodavo kartono dėžėse, vogdavo maistą. Kartais šokdavo gatvėje. O kai gavo padavėjos darbą ir algą, pasijuto kaip Rockefellerio duktė. Atrodė, kad gyvenimo pilnatvei trūksta tik vyro, ir trylikametė ištekėjo už kažkokio Willie Wellso. Nuotykis baigėsi skyrybomis, bet penkiolikos ji ištekėjo antrą kartą. Ir vėl ilgai netvėrė, tik šiuokart pasiliko vyro Williamo Bakerio pavardę.