JOSÉPHINE (Joséphine de Beauharnais, 1763–1814) visada bus pristatoma kaip Napoléono žmona, pirmoji Prancūzijos imperatorė. Karalių sutuoktinės dažnai lieka šešėlyje, tačiau Joséphine šalį pakeitė gal net labiau už garsųjį karvedį.
BŪRIMAS KORTOMIS. Kadaise dvi paauglės Joséphine ir jos pusseserė Aimée nutarė sužinoti savo ateitį. Nuėjo pas šį verslą išmanančią damą ir apsalo iš laimės: būrėja patikino, kad viena taps karaliene, o kita gaus dar geresnį titulą.
Vėliau laivą, kuriuo plaukė Aimée, užgrobė piratai, mergina buvo parduota sultonui ir po metų pagimdė sosto įpėdinį. Viena pranašystė išsipildė... Antrąją kol kas gaubė miglos. Joséphine traukė vyrus, buvo saikingai koketiška, charizmatiška; kalbėdavo dainingu balsu ir judėdavo tarytum šokdama. Bet Prancūzijos kolonijoje Martinikoje, kur ji gimė, karaliai neieškojo nuotakų.
VEDYBOS. Atvykusi į Prancūziją Joséphine irgi negalėjo tikėtis geros partijos, nes buvo tik provinciali panelė. Vis dėlto merginai pasipiršo Alexandre’as de Beauharnais – žmogus iš Martinikos, žinojęs, kad sužadėtinės tėvas turi milžiniškas cukranendrių plantacijas.
Tačiau santuoka nesusiklostė: Liudviko XVI laikais padaręs karinę karjerą vyras metė Joséphine su dviem vaikais. Čia derėtų audringai apsidžiaugti, nes kitas atvejis būtų sutrumpinęs jos gyvenimą ir pakeitęs istoriją. Per Prancūzijos revoliuciją de Beauharnais neteko galvos, o vyro palikta Joséphine atsipirko trumpu poilsiu už grotų.