100-ojoje „The Chelsea Flower Show“ parodoje apsilankiusi kraštovaizdžio specialistė Asta Grabauskienė: „Pamačius tokį grožį, jau niekas tavęs nebenustebins“

„Kraštovaizdžio kūrimu užsiimu jau šeštus metus. Tai mano antroji profesija, nes šiaip esu norvegų kalbos specialistė, baigiau filologijos studijas, tačiau nuo vaikystės domėjausi kraštovaizdžio kūrimu. Galbūt aistra ir noras kurti sutapo su tuo, kad pati įsigijau sodą. Taip smarkiai domėjausi, kad tai tapo mano darbu. Tai hobis, virtęs darbu, todėl niekada nejaučiau, kad dirbu. Baigiau mokslus, studijavau nuotoliniu būdu Naujojoje Zelandijoje, nes niekur kitur negalėjau surasti to, ką siūlė būtent ši aukštojo mokslo įstaiga. Siekiau mokslo su ta mintimi, kad noriu būti universali specialistė: kad galėčiau dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Labai daug studijavau savarankiškai: skaičiau įvairią literatūrą, dirbau, buvo daug savarankiškų praktinių užsiėmimų“, – portalui Žmonės.lt pasakojo A.Grabauskienė.

Šiuo metu moteris siekia tapti visateise sodų dizainerių draugijos „Society of Garden Designers“ nare, tačiau reikia tam tikro skaičiaus įgyvendintų projektų, dalyvauti įvairiuose renginiuose ir parodose. Anot Astos, tai labai ilgas procesas.

Į „The Chelsea Flower Show“ A.Grabauskienė  važiuoja ne pirmus metus, tačiau ši paroda buvo jubiliejinė – 100-oji. Anot Astos, dalyvavimas šiame renginyje jai jau nėra naujiena, todėl į viską nebežiūri naujomis akimis. „Viskas jau taip nebestebina kaip pirmą kartą. Yra malonu pamatyti tiek koncentruoto grožio vienoje vietoje: tas šešėlių žaismas, spalvų žaismas – tai nepaprastas grožis. Paskui pripranti ir daraisi vis reiklesnė. Kai kasmet atvažiuoji, pamatai, kad kai ką jau matei praėjusiais metais, kai kas kartojasi. Kai domiesi tokiais dalykais, niekas nepraslysta pro akis taip lengvai: matai visus niuansus“, – pasakojo kraštovaizdžio specialistė.

Anot jos, bent kartą gyvenime kiekvienas būtinai turėtų dalyvauti šiame renginyje. Asta juokėsi, kad po tokios parodos jau niekas nebegalės nustebinti, jokie parkai, jokie sodai. „Kai pamatai tą dirbtiną grožį, suvežtą vienai savaitei į vieną vietą, tai jau ir angliški parkai daugiau nebenustebins, aš jau nebekalbu apie Lietuvą. Reikia žiūrėti kaip į šou, nes augalai, susodinti ten, ne visada gali augti natūraliomis sąlygomis ir mūsų klimate“, – teigė A.Grabauskienė.

„Pasirengimas parodai yra labai ilgas. Prieš keturiolika mėnesių pradedamos rinkti paraiškos, atrenkami kandidatai ir prasideda pasiruošimas. Tris savaites yra įrenginėjami sodai ir viskas vyksta visiškai nuo nulio. Rajone, kuriame vyksta, „Royal Hospital Gardens“, yra tokia veja, kuri artėjant renginiui yra nuplėšiama, jos vietoje yra įrengiamas sodas su tvenkiniu, takais, gyvatvorėmis. Jeigu reikia, yra pasodinami šimtamečiai medžiai, kai paroda baigiasi – viską išgabena ir vėl atsėja žolę. Toks malonumas kainuoja apie 800 tūkst. svarų. Pakliūti į parodą ir pristatyti savo darbus yra sudėtinga, todėl dizaineriai ieško rėmėjų. Tai didžiuliai pinigai“, – pasakojo Asta.

„Renginį atidaro karalienė ir kiti karališkosios šeimos nariai. Šis kartas ypatingas tuo, kad pirmą kartą istorijoje geriausiu parodomuoju sodu tapo australų dizainerių darbas. Tai buvo tikrai neįprastas sumanymas, todėl sulaukė kritikos. Prestižo reikalas yra ne tik dalyvauti, bet ir rengti tokią parodą. Paroda yra atidaroma pirmadienį, atvyksta karalienė, paskelbiami laimėtojai, yra kelios kategorijos, skiriami medaliai.

Pirmą vakarą vyksta vakarėlis, į kurį patekti yra garbės ir prestižo reikalas. Paprastai sodininkus remia bankinės institucijos, investiciniai fondai, dienraščiai – svarbios korporacijos. Konkurse dalyvauja kraštovaizdžio kūrėjų „celebričiai“, todėl vien noro dalyvauti neužtenka, viską lemia rėmėjai. Kartais parodoje dalyvauja koks dizaineris iš Norvegijos ar kitos šalies, kuri gali skirti tam tikrą sumą, bet dažniausia tai yra vien tik anglų konkursas. Reikia pripažinti, kad jie yra vieni stipriausių pasaulyje“, – apie renginį pasakojo A.Grabauskienė.  

Anot kraštovaizdžio specialistės, jau ketverius metus besitęsianti ekologijos ir švarumo tema šiais metais padėjo laimėti australų sodininkams. „Jie apželdino pievas ir sodus tarsi nukėlė atgal į gamtą. Jie parodė, kaip galima protingai panaudoti lietaus vandenį, kaip saugoti vandens telkinius, neniokoti faunos. Jų soduose buvo pasodinti vien tik australiški augalai. Kai kurie anglų dizaineriai apkaltino žiuri šališkumu, nes vienais metais tie patys žmonės kuria sodus, o kitais jau vertina kolegų darbą.

Šioje parodoje labai įdomi vertinimo sistema, pavyzdžiui, ne toje vietoje pastatyta kėdė arba netinkamas pavėsinės stogas gali kainuoti aukso medalį. Per tuos 100 metų medalis jau baigia nuvertėti, nes iš 15 dalyvavusių sodų net 10 sodų gavo aukso medalius, o australų buvo „Best in show“, tai yra pats pačiausias. Ateityje norima, kad parodomasis sodas nebūtinai būtų įvertintas kaip geriausias parodoje ir medalis tiek nenuvertėtų“, – teigė ji.