Vilniuje jubiliejinį koncertą surengusi Suzi Quatro priminė – senasis rokas dar gyvas

Pasiklausyti nostalgiškų, prieš kelis dešimtmečius parašytų, dainų susirinko maždaug 3 tūkst. senojo roko ir rokenrolo gerbėjų. Ne vienas jų šiandien brandaus amžiaus, kuriam Suzi muzika asocijuojasi su audringa, nuotykių kupina jaunyste.

2014-ieji atlikėjai ypatingi metai dėl kito gražaus skaičiaus – šiemet ji švenčia 50-ies metų jubiliejų scenoje. Tokios solidžios sukakties jai galėtų pavydėti ne vienas atlikėjas. Kaip ir energijos, kuria Suzi trykšta tiek scenoje, tiek gyvenime.

Koncertas „Siemens“ arenoje šįkart prasidėjo prieš 25-erius metus garsaus kanadiečių muzikanto Neilo Youngo parašytu nuotaikingu kūriniu „Rockin‘ in the Free World“. Jį Suzi jau kurį laiką perdainuoja savo koncertuose.

Suzi savo hitų koncerto pabaigai netaupė. Vos kelios naujesnės dainos ir scenoje ėmė skambėti visiems puikiai pažįstami kūriniai. „I May Be Too Young“ privertė publiką ploti garsiau, o jau per pirmąjį pusvalandį suskambęs vienas žinomiausių jos kūrinių, drauge su Chrisu Normanu kadaise įrašytas „Stumblin In“ buvo pasitiktas itin šiltai. Pristačiusi jau kone legendinę dainą atlikėja paragino visus dainuoti drauge, ji buvo išgirsta – priedainį drauge su muzikantais traukė visi iki vieno.

Neleidusi publikai atsikvėpti Suzi iškart po to gerbėjams pažėrė dar vieną savo muzikinį perliuką – netrukus suskambėjo ritmingi „48 Carsh“ akordai, o publika ėmė energingai ploti į taktą.

Paprasta scenografija, jokių įmantrių vizualinių sprendimų, tik spalvingi prožektoriai ir daug gyvai atliekamos muzikos. Jai koncertuose talkinantys muzikantai grojo ne būgnais, gitara ar klavišiniais, čia skambėjo ir trimito, saksofono garsai. Tačiau pirmame plane vis tiek buvo vakaro žvaigždė. Odiniais drabužiais vilkėjusią Suzi sunku ir įsivaizduoti be rankose laikomos  bosinės gitaros, kuria ji pradėjo groti dar būdama 7-erių. Tuomet instrumentą gavusi dovanų nuo tėčio, kuris jai buvo ir jos muzikos mokytojas.

Įpusėjus koncertui ji šmaikščiai nuvijo nuo scenos muzikantus ir užtraukė „Can I Be Your Girl“. Lygiai tą patį Suzi darė ir prieš trejus metus. Įdomus bandymas pažaisti su klausytojais – dainą ji pradėjo grodama pirmuosius taktus iš Liudviko van Bethoveno „Mėnesienos sonatos“ užuominomis. „Oi, čia ne tas kūrinys“, – juokavo ji.

„Kaip čia (Lietuvoje) šalta. Apsivyniojau šaliką, užsidėjau kepurę, apsiaviau šiltus batus, tačiau išėjau penkioms minutėms į lauką – ir sušalau. Reikia apšilti, dainuokime kartu“, – pakilti iš sėdimų vietų ragino Suzi. Kartotis jai nereikėjo – dalis balkonuose sėdinčių žiūrovų nusileido prie scenos ir drauge ėmė linguoti į taktą. „Rock Hard“, „Tear Me Apart“, „Whatever Love Is“, „Glycerine Queen“, „Can The Can“, „Devil Gate Drive“ – tai tik dalis koncerte skambėjusių dainų.

Vakaro pabaigė Suzi paruošė „Sweet Little Rock and Roller“, kuris „Siemens“ arenoje praktiškai nepaliko abejingų. Nusilenkusi ir spausdama pirmoje eilėse stovinčių gerbėjų rankas ji kone atsisveikino, tačiau vėliau, po gausių aplodismentų dar sugrįžo bisui ir sugrojo du savo hitus – „Strict Machine“ bei „If You Can't Give Me Love“.

Gerbėjai gausiais plojimais dėkojo už koncertą ir iš salės išėjo plačia šypsodamiesi. Geros šventinės nuotaikos, panašu, nepagadino ir keletas techninių trukdžių: čirškianti ar cypianti aparatūra bei vietomis visiškai nesureguliuotas garsas. Koncerto pabaigoje Suzi mikrofonas veikė akivaizdžiai per garsiai. Ne vienas žiūrovas kimšosi ausis, o iš salės išėjo su gaudesiu ausyse. Panašu, kad kai kurias problemas pastebėjo ir pati Suzi, tačiau būdama scenos veteranė bandė suktis iš padėties ir glaistyti garsistų padarytas klaidas.

Visada maloniai ir šiltai su klausytojais bendraujanti Suzi po koncerto Vilniuje Lietuvoje ilgai neužsibus. Tiesa, šis koncertas – jai paskutinis 2014-aisias. Po Naujųjų atlikėja ir toliau tęs savo turą tik jau kitame žemyne – ji išvyksta koncertuoti į Australiją.