Ralio lenktynininkas Vytautas ŠVEDAS keturiasdešimtojo gimtadienio proga metė sau iššūkį – įkopti į aukščiausią Afrikos kalną Kilimandžarą. „Vyrui kritiškai svarbu susidurti su iššūkiais, kad tobulėtų kaip asmenybė. Išėjęs iš komforto zonos įvertini, ką turi. Visus besiskundžiančius vertėtų bent trumpam nusiųsti į Tanzaniją ar kitą skurdesnę Afrikos šalį, kad suprastų, kaip gera Lietuvoje“, – po savaitės, praleistos kalnuose, svarsto Vytautas.
Kaip nutiko, kad jubiliejaus šventę iškeitėte į Kilimandžarą?
Turbūt ne aš vienas, sulaukęs tokio amžiaus, susimąsčiau apie gyvenimą, koks jo tikslas – prie stalo pasėdėti ar nuveikti ką nors turiningo. Turinio paieškos ir nuvedė į Afriką. Pasvarsčiau naują dešimtį pradėti iššūkio įgyvendinimu.
Troškau tokio, kuris galėtų tapti atspirties tašku, padėtų suprasti, kad vis dar esu jaunas, vis dar galiu ką nors nuveikti, jeigu noriu. Kopti į kalną pasirodė simboliška – tai tarsi pakilimas į naują lygį. Kilimandžaras, vadinamasis Afrikos stogas, man atrodė įdomus dėl iššūkių, gyvenimo palapinėje, specifinio ir kuklaus maisto, išretėjusio oro ir galimybės būti tik su keliais artimais žmonėmis.
Iš kur draugai ištraukė tortą kalnuose?
Kone iš kirvio jį kažkokiu būdu iškepė. Aišku, tai nebuvo pats