Jubiliejų mininčiam Arūnui Malikėnui – spektaklis „Traviata“
Šeštadienio, spalio 27-osios, „Traviatos“ spektaklis LNOBT bus skiriamas neseniai 60-mečio sulaukusiam teatro operos solistui bei vokalo konsultantui Arūnui Malikėnui. Jis šiame spektaklyje dainuos Žermono partiją. Jubiliato scenos partneriais taps Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Raminta Vaicekauskaitė (Violeta) ir po ilgos pertraukos į Lietuvos sceną iš Vokietijos grįžtantis Algirdas Drevinskas (Alfredas).
„Pirmą kartą Žermoną Giuseppe‘s Verdi „Traviatoje“ dainavau 1994 m. Tai buvo režisieriaus Nerijaus Petroko pastatymas, kurį dirigavo Rimas Geniušas. Kartą sutikau Maestro teatro fojė, o jis manęs ir klausia: „Ar tamsta norėtumėte padainuoti Žermoną?“ Kaipgi jaunas baritonas gali atsakyti į tokį klausimą? Suprantama, tik teigiamai“, – šypsosi A. Malikėnas.
Dabartinis „Traviatos“ pastatymas teatre – jau ketvirtas, kuriame solistui tenka dalyvauti. Studijuodamas kaip mimanso artistas jis išeidavo į sceną dar 1980 m. sukurtame režisieriaus Rimanto Sipario pastatyme. Vėlesnių trijų „Traviatos“ pastatymų žiūrovai solistą jau prisimins kaip Žermoną. Šią partiją jis sėkmingai atliko ir Panevėžio muzikinio teatro „Traviatoje“, kurioje dainuojama lietuvių kalba.
„Mano mokytojas Virgilijus Noreika labai norėjo, kad atlikčiau šią partiją scenoje. Sutikęs kaskart nepamiršdavo pasiteirauti, ar tebedainuoju Žermoną. „Dainuoju, maestro, dainuoju“, - patikindavau, ir profesorius patenkintas keliaudavo savo keliais. Dabar jau savo mokiniams aiškinu, kad kiekvienas save gerbiantis lyrinis, centrinis ar žemas baritonas tiesiog privalo repertuare turėti Žermono partiją“, – teigia A. Malikėnas.
Anksčiau dėstęs LMTA, šiuo metu dainininkas dirba vokalo konsultantu pačiame teatre: rengia spektakliams operos solistų programos stažuotojus bei prireikus padeda „sutvarkyti“ vyrų choristų balsus. „Dėstydamas akademijoje pradėjau jausti, kad pedagoginis darbas trukdo man pačiam gerai dainuoti scenoje. Kai nuo ryto demonstruoji įvairius pratimus ir vokalinius pasažus savo studentams, vakare į spektaklį ateini jau „nusirėkęs“. Teko rinktis: arba dėstymas, arba scena. Bet ir teatre nuo pedagoginės veiklos pabėgti nepavyko“, – mosteli ranka A. Malikėnas.
Pasak jo, baritonų operinis repertuaras universalesnis negu tenorų ar bosų: jame būna ir dramatinių, ir charakterinių, ir opera buffa stiliaus partijų. Todėl kiekvienam baritonui svarbūs vaidybos įgūdžiai.
„Perspektyviausiu jaunu Lietuvos baritonu šiuo metu vadinčiau Steponą Zonį, kurio balsas itin tinka romantiškoms G. Verdi operų partijoms, o tokių balsų – reta. Prieš savaitę LNOBT scenoje debiutavo ir pernykščio tarptautinio V. Noreikos dainininkų konkurso laureatas Modestas Sedlevičius. Tai – europietiško masto solistas, pasižymintis nepriekaištinga vokaline technika; gaila, kad Lietuvoje jį tematysime tik kaip svečią”, – neslepia A. Malikėnas.
Teatro Raudonojoje fojė veikiančioje solisto 60-mečiui skirtoje parodėlėje valiūkiškai šypsosi keletas keramikinių varlių. Kaip jos ten pateko? Pasirodo, A. Malikėnas namuose kolekcionuoja būtent šio daugeliui atgrasaus gyvio figūrėles ir turi sukaupęs jų, atkeliavusių iš įvairiausių pasaulio šalių, daugiau kaip šimtą: tylių ir kvaksinčių, ramių ir šokinėjančių. Kolekcijoje yra netgi varlė-akrobatė, sugebanti apsiversti salto.
„Patinka man varlės ne todėl, kad yra balsingos ar kad kinai jas laiko turtų nešėjomis – nesu gobšus. Man svarbiausia, kad varlės, kaip ir vėžiagyviai, yra puikios vandens grynumo „ekspertės“: chemiškai užterštuose vandens telkiniuose jos neišgyvena. Todėl varlė visų pirma yra švarios gamtos ir ekologiškos aplinkos ženklas“, – pabrėžia A. Malikėnas.