Jude'as Law: jei tik galėtų sau leisti, taip nesiplėšytų

Gal dėl tokios nuotaikos kaltas nuovargis – aktorius vos spėja suktis tarp daugybės projektų. Vienas naujausių – režisieriaus Guy Ritchie istorinis veiksmo filmas „Karalius Artūras. Kalavijo legenda“. Tiesa, kitaip nei buvo galima tikėtis, Jude’as jame įkūnijo ne karalių Artūrą (šis vaidmuo patikėtas Charlie Hunnamui), o jo priešininką – piktąjį valdovą Vortigerną. Ar tiek metų vaidinus teigiamus herojus nebuvo keista atsidurti blogiuko kailyje? „Gal ir keista, bet labai įdomu, – tikina aktorius. – Jei gerai pamenu, pastarąjį kartą tai dariau prieš gerus penkiolika metų, dramoje „Kelias į pražūtį“. Tačiau dar kai skaičiau scenarijų, Vortigernas mane taip sudomino, kad negalėjau jam atsispirti. Tiesiog pasidarė smalsu – ar įkūnydamas šią asmenybę sugebėsiu išvengti piktadariams taikomų klišių. Šis mano herojus – puikiausias pavyzdys, koks iš pažiūros tobulas vaisius gali būti supuvęs. Jis išvaizdus, puikiai rengiasi, išsilavinęs. Tačiau dėl tokios apgaulingos išorės jo skleidžiamas blogis – dar pavojingesnis.“ Ar sprendimui imtis projekto (beje, jis sulaukė nemažai kritikos) turėjo įtakos, kad jį kūrė artimas bičiulis? Juk su tautiečiu Guy Ritchie spėjo susidraugauti dar 2009-aisiais, kai filmavosi jo juostoje apie Šerloką Holmsą (Law įkūnijo daktarą Vatsoną ir šiame filme, ir jo tęsinyje, kuris buvo sukurtas po dvejų metų, o dabar jau kalbama ir apie trečiąją dalį). „Žinoma! – neslepia aktorius. – Puikiai žinojau, kad Guy yra vienas iš nedaugelio režisierių, kurie gali nustebinti. Užuot pasirinkęs tokią temą ir nuobodžiai kapstęsis po niūrią Anglijos istoriją, jis sugebėjo viską pateikti stilingai ir naujoviškai. Todėl net nesvarbu, ar visiems jo versija patiko. Esu įsitikinęs, kad tai, ką jis sukūrė, – labai kieta.“

Su neslepiamu entuziazmu Jude’as Law kalba ir apie vieną iš būsimų projektų – filmo „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ tęsinį. Juolab kad jame įkūnys patį išminčių Albą Dumbldorą jaunystėje. Ar labai jaudinosi sutikdamas imtis šio vaidmens? „Manau, kad būčiau tiesiog kvailas, jei nebūčiau jaudinęsis, – neslėpė. – Juk jis – vienas mėgstamiausių poteriados herojų, turintis milijonus įvairaus amžiaus gerbėjų. Todėl imtis šio darbo ir tapti magiškojo pasaulio dalimi yra ir didžiulė garbė, ir milžiniška atsakomybė. Labai tikiuosi, kad nieko nenuvilsiu.“ Beje, prieš pradėdamas filmuotis, Law ketina susitikti su rašytoja Joanne K. Rowling, nes yra įsitikinęs, kad geriausiai Dumbldorą suvaidins tik iš jos pačios išgirdęs daugiau šio herojaus biografijos detalių – tokių, kurių dar neaprašė knygose.

Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad bus tęsiamas pastaruoju metu daugybę kalbų sukėlęs Paolo Sorrentino televizijos serialas „Jaunasis popiežius“, o kai kurie kritikai jį vadina kone „Jude’o Law gyvenimo projektu“. Neabejojama, jog įtaigiai įkūnijęs išgalvotą šventąjį tėvą Pijų XVIII – pirmąjį iš JAV kilusį popiežių, besiblaškantį tarp atsakomybės, tikėjimo tiesų ir žemiškų silpnybių, britas už vaidmenį gaus ne vieną apdovanojimą. Ir nors kol kas kalbama apie serialo tęsinį su nauju veikėju, neatmetama galimybė, kad milžiniškas Jude’o įkūnyto herojaus populiarumas tokius planus gali gerokai pakoreguoti. Beje, ši idėja būtų visai priimtina ir pačiam aktoriui. „Planavome sukurti dešimties valandų trukmės istoriją ir šią misiją sėkmingai įvykdėme. Ar galėčiau teigti, jog nebėra prasmės šios istorijos tęsti? Tikrai ne“, – sakė aktorius internetiniam žurnalui „Vulture“.

Prie viso to pridėjus darbus teatre, belieka konstatuoti faktą, kad pagulėti ant sofutės su knyga Jude’ui Law pavyksta ne taip jau dažnai. Net kai nesifilmuoja. Nes, be kita ko, reikia palaikyti formą, kas laikui bėgant darosi vis sudėtingiau, – apie tai netrukus penktąją dešimtį įpusėsiantis aktorius taip pat kalba atvirai. Penkias dienas per savaitę jis kasdien bėgioja, lanko bokso treniruotes, jogą ir plaukimą. Tik savaitgaliais sporto klubą linkęs keisti į ilgus pasivaikščiojimus gamtoje su mylimąja – psichologe Phillipa Coan (31). Dar stengiasi rasti laiko penkiems savo vaikams, kuriuos pagimdė trys moterys. Tiesa, apie tai labai atvirauti nėra linkęs – mieliau kalba apie darbą ir kalną knygų, laukiančių prie sofos...