Mums užtektų, kad jie kurtų grožį. Tačiau nepaprastomis aplinkybėmis talentingi mados, kino, teatro pasaulio žmonės parodė, kad geba daug daugiau!
Smagu daryti gera
„Baisi buvo situacija, kurioje atsidūrėme, o siuvimo procesas – mums įprastas“, – sako drabužių dizaineris **Robertas KALINKINAS** (32). Pavasarį jis stačia galva puolė padėti medikams: sutelkė pajėgas ir su bendraminčiais pasiuvo beveik pusę milijono kaukių, chalatų, kombinezonų.
Kovo mėnesį šalį sustingdžius karantinui, Robertas atsidūrė nežinioje: neįsivaizdavo, kaip išsaugoti savo mados namus. Iš pradžių galvojo siūti ir internetu parduoti kaukes, bet greitai suprato, kad jei tai gali daryti dėl verslo, vadinasi, gali ir padėti tiems, kam jų labiausiai trūksta. Kadangi tai buvo rimta problema, sukūrė grupę „Pagalba medikams“ ir su kolegėmis iš mados industrijos pradėjo gydytojams siūti kelių rūšių kaukes, chalatus, kombinezonus. Kaukių iškarpas dalijo net kariškiams.
„Esu bičas, siuvantis sukneles, skirtas vilkėti ant raudono kilimo. Tačiau jei sugebėjome suburti įvairius verslininkus ir pagaminti apie pusę milijono medikams reikalingų daiktų, tai rodo, kad padėtis buvo apgailėtina, – prisimena Robertas. – Negalėjome patikėti tuo, kas dėjosi šalies ligoninėse. Gal todėl mums pavyko visai nemažai nuveikti? Mano įmonė į tai investavo dešimt tūkstančių eurų. Tuo metu, kai viskas buvo uždaroma, galėjome duoti tik tiek. Na, o kiti prisidėjo kaip partneriai, rėmėjai, savanoriai. Žmonės aukojo pinigus. Pervedė tūkstančius eurų.
Savo ateitį kuriame gerais ir blogais darbais. Ar žmonės prisimins, ką dariau pavasarį? Jau įsitikinau, kad geri darbai nudžiugina grįžtamuoju ryšiu. Metų pabaigoje į mane kreipėsi kelių didelių verslų atstovai. Sakė, kad stebėjo judėjimą „Pagalba medikams“, o dabar iš mūsų nori pirkti kalėdines dovanas ir taip paremti vėl į internetą perkeltą mano mados verslą.“
Jis pajuto dar vieną šios iniciatyvos pranašumą. Tai sutikti ypatingi žmonės. Robertas džiaugiasi per tuos mėnesius atradęs daug naujų draugų.
Dizaineris prisipažįsta, kad kalbėti apie save ir gerus darbus nėra jauku. „Taip, turiu stiprų bendruomeniškumo jausmą, esu socialiai atsakingas, bet esu ir klydęs, priėmęs abejotinų sprendimų, – sako. – Visgi smagu ką nors gera padaryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Su žmona Agne visuomet aukojame žmonėms, kuriems reikia pagalbos, remiame vaikų namus, gyvūnų prieglaudas. Ypač jautrus esu vaikų problemoms, neretai jos sujaudina iki ašarų.
Negaliu užsimerkti, jei jaučiu, kad galiu ką nors padaryti, pakeisti. Pavasarį tokia situacija Lietuvoje ir buvo: trūko paprastai padaromų dalykų, o mes juk mokame siūti beprotiškai sudėtingų modelių drabužius! Pamačiau, kokie prasti reikalai, ir griebiau jautį už ragų. Manau, tai, kad šią iniciatyvą pradėjau aš, yra atsitiktinumas. Taip pat gal būtų pasielgęs ir kas nors kitas, tik aš reagavau labai greitai. Tai mūsų sėkmės formulė.“⦿