Julija Janus puošia Vilnių širdimi: „Kai miesto negali matyti – tik jausti, norisi šiltų žodžių“

Patraukliais meno sprendimais atgaivintos Vilniaus arterijos ėmė plukdyti naujų įspūdžių energiją ir tvindyti „Instagramą“. Ir dabar užmigdytame sostinės senamiestyje yra jos kurtų maršrutų, įkraunančių emociškai.

Sostinės Stiklo kvartalas visuomet traukė inteligentišku požiūriu į istoriją, romantiškais butikais, galerijomis ir restoranais. Bet norėjosi dar kažko, kas suteiktų impulsą naujai pajusti senamiesčio širdies plakimą. Į tai aktyviai įsivėlė Julijos pozityviai įelektrinta kvartalo bendruomenė.

„Taip gimė gatvės instaliacijų galerija „Art(erija)“. Nutarėme, kad jas kurs skirtingi menininkai, kas pusmetį instaliacijos keisis“, – pasakojo J. Janus. Stiklo kvartale virš praeivių galvų pakibo spalvingi oro balionai, vėliau – pačios menininkės iš stiklo girliandų sukurti Amalų vainikai, paskui – 50 šviečiančių žvaigždžių.

Senamiesčio Savičiaus, Bokšto ir Išganytojo gatvių teritorijoje kultūros, meno, maisto junginys – Art(erija) išsiplėtė, bendruomenė pratęsė gatvės instaliacijų idėją: Julija Janus šią vietą papuošė 12-a širdžių su rankų simboliais.

„Tai – grafito spalvos širdys. Pasirinkau tokią spalvą, kad instaliacija išsiskirtų iš namų fono. Tačiau širdžių viduje deganti oranžinė šviesa prasiskverbia pro rankų simbolius. Surinkau juos tokius, kurie būtų pažįstami skirtingoms kartoms ir atspindėtų dvasią vietovės, kurioje yra ir maldos namai, ir muzikos namai, svečių priėmimo namai, charakteringas bendravimo šurmulys“, – sako J.Janus.

Vieni instaliacijos delnai sudėti maldai, kiti reiškia svetingą sutikimą, laikmetį taikliai iliustruoja pasisveikinimas sumušant kumščiais, žaismingai dera ir „Žvaigždžių karų“ personažo Spock‘o rankų gestas, linkintis ilgo gyvenimo ir klestėjimo.

Šiltų jausmų pilnos ir dabartinės – kalėdinio Vilniaus iliuminacijos, šiuo metu šviečiančios Pilies, Didžiojoje ir Dominikonų gatvėse: du žodžiai – „Mielas Vilnius“ – pakartoti keliomis kalbomis.

„Idėja atėjo iš širdies. Niujorkas kitados sukūrė meilės miestui išraišką per širdutės simbolį. Vėliau daug pasaulio miestų tai pakartojo. Mums norėjosi jaukių žodžių, ištartų savo mieste lietuvių, anglų ir didžiausių etninių grupių – lenkų, baltarusių, rusų, jidiš kalbomis. „Mielo Vilniaus“ idėja laimėjo Vilniaus savivaldybės konkursą, kur projektą įgyvendino „Adam Decolight“. Šiuo metu, kai miesto beveik negali matyti, tik jauti jį širdimi, tokie paprasti dalykai labai svarbūs. Kas atvažiuoja į senamiestį ir tai pamato, pasidalina šiltais atsiliepimais“, – sako Julija.

Už kelių žingsnių nuo „Mielo Vilniaus“ mokslo šviesą skleidžia Vilniaus Universitetas. Ir ten ranką su malonumu pridėjo J. Janus. „Kylant Universiteto gatve iki Konstantino Sirvydo skvero, vilniečių vadinamo Prancūzparkiu, galima perskaityti šviečiančias Česlovo Milošo eilėraščio ištraukas. Išrinkau tokias, kurios man siejasi su universitetu, alumnatu. Tai labai gražus eilėraštis, kurį Č. Milošas dedikavo K. Sirvydui – lietuviui jėzuitui, VU profesoriui, dėstytojui, sudariusiam pirmąjį lietuvių-lenkų-lotynų kalbų žodyną. Jo dėka lietuvių kalba atsirado akademinėje aplinkoje“, – pasakoja poetišką instaliaciją kūrusi J.Janus.

Menininkė nusijuokia, kad tuo metu, kai gatvėje buvo kabinamos raidės, priešinga puse atvažiuojančių automobilių vairuotojai prašė pakabinti eilėraštį taip, kad ir jie galėtų perskaityti. „Tačiau šios instaliacijos idėja – eiti Vilniaus senamiesčiu ir kilti Universiteto gatve į viršų pėsčiomis, – sako J.Janus. – Šiuo metu senamiestis yra komerciškai uždarytas ir visiškai tuščias. Be to, automobilių srautai apriboti, tai net jo oras visai kitoks. Malonu ir sveika pasivaikščioti po vieną ar po du, senamiestyje žmonių nesutiksi tiek daug, kiek parke.“

Šiek tiek anksčiau kūrybinės vietokūros profesionalė su kolegomis yra parengusi dar vieną įdomų istorinį maršrutą, kurį galima rasti mobilioje programėlėje „Walk 15“. „Tai – 1,5 ar 2 valandų trukmės meilės kelias per Vilnių. Jį nueini klausydamasis Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istorijos, kurią pačios Barboros pirmuoju asmeniu įgarsino aktorė Gabrielė Ladygaitė. Šiame maršrute sujungiau raudonu siūlu tas Vilniaus vietas, kurios tiesiogiai susijusios su šia pora ir jų artimaisiais: kur gyveno Radvilos, kur vyko veiksmas, kaip buvo realizuota vestuvių idėja ir taip toliau“, – pasakoja J.Janus.

Menininkės galvoje – begalybė naujų, ambicingų idėjų, kurias įgyvendinus pavyks dar patraukliau ir kūrybingiau papasakoti Lietuvai ir pasauliui apie Vilnių, iš istorinės perspektyvos – romantišką, didingą ir dramatišką, o šiandien – kūrybingą, guvų ir šiuolaikišką.