Julija Žižė – apie ligą, kuri per parą gali baigtis mirtimi: pasekmėms atvaizduoti sukurta lėlė

Dr. Rimantas Kėvalas, mokslininkė Aurelija Žvirblienė, kūrybininkė ir dviejų dukrų mama Julija Žižė bei neįtikėtinai realistišką lėlę, įkūnijančią meniningokoku B sergantį vaiką, sukūręs skulptorius Algimantas Kensminas antradienio rytą diskutavo apie vakcinos nuo meningokoko ligos svarbą.

„Lietuvoje ši infekcija paplitusi du su puse karto daugiau negu kitose Europos šalyse. Net pas kaimynus latvius ar estus susirgimo atvejai retesni. Kasmet meningokoku B Lietuvoje suserga apie 80 žmonių, iš kurių kas 10-tas neišgyvena. Liga smogia taip greitai, kad kartais ir po 8 val. jau nieko nebegalima padaryti“, – kalbėjo Dr. Rimatas Kėvalas.

Meningokokas B – liga, galinti pasiglemžti bet kurio vaiką. Ligos simptomai – karščiavimas, jautrumas ryškiai dienos šviesai, vėmimas, mieguistumas ir raumenų skausmas, šaltos rankos, kojos, hemoraginis bėrimas. Anot dr. Rimanto Kėvalo, dažniausiai šia liga suserga asmenys iki 5 metų, todėl labai svarbu laiku pasiskiepyti.

„Meningokokas B plinta oro lašeliniu būdu. Apytiksliai 10-15 proc. iš mūsų esame šios ligos nešiotojai. Jei manęs kas klausia kam reikalingi skiepai, aš atsakiau į šį klausimą – o kam reikalingas švarus vanduo? Efektinga vakcinacija gelbsti milijonus gyvybių“, – teigė dr. R. Kėvalas.

Paskutinių tyrimų duomenimis, tik ketvirtadalis tėvų Lietuvoje skiepija savo vaikus. Mokslininkų teigimu, antivakcinacinis judėjimas – vienas iš 10 pavojingiausių praėjusių metų reiškinių. Svarbu nepamiršti, kad iš tikrųjų, du pagrindiniai dalykai, mažinantys vaikų mirštamumą – švarus vanduo ir skiepai.

Mokslininkė Aurelija Žvirblienė pabrėžė, kad dažniausiai visi meningokoko B bakterijos nešiotojai suserga tik tada, kai ši prasibrauna pro mūsų imuninę sistemą, tačiau Lietuvoje užregistruojama daugiausia susirgimų meningokokine infekcija tarp visų Europos šalių.

„Kai kalbame, kad norime nuo kažkokio priešo apsiginti, prieš tai tą priešą reikia pažinti. Pakankamai didelis žmonių  skaičius nešioja meningokoko B bakteriją. Žmogus suserga tik tuomet, jei bakterija įveikia imuninę sistemą. Mikrobinės infekcijos pereina per barjerą ir asmuo suserga. Vakcinos – tai būdas ištreniruoti mūsų imuninę sistemą. Ilgą laiką mokslininkai dirbo, kad sukurtų veiksmingas vakcinas nuo įvairių meningokoko atvejų. Europoje vakcinacija nuo B tipo Meningokoko pradėta nuo 2013 m.”

Dvi dukras auginanti Julija Žižė, prisidėjusi prie iniciatyvos, šiandien paragino visas mamas nedvejoti ir pasirūpinti savo vaikais:

„Noriu kreiptis į mamas, kurios turi vaikų. Skiepai nėra jokia mada. Turėtume nesiklausyti draugės nuomonės, o skaityti knygas ir domėtis faktais pagrįsta informacija. Iš savo asmeninės pusės galiu pasakyti, jog ir aš turėjau abejonių skiepyti vaikus ar ne, bet patikrinusi visą informaciją, perskaičiusi naudingą literatūrą, atsisakiau visų dvejonių. Medicina turime pasitikėti. Pati savo mergaites paskiepijau. Ši šiandien šalia sėdinti menininko Algimanto Kensmino lėlė – žiauri laiminga pabaiga, nes vaikas yra gyvas, tačiau gali būti ir kitokių pabaigų.“

Pirmą kartą Julija Žižė apie meningokoką išgirdo prieš tris metus. Buvo ką tik gimusi Julijos pirmagimė Lėja. Moteris per televiziją pamatė istoriją apie šeimą, išgyvenusią tragediją ir vaiką, užsikrėtusį infekcine liga. 

„Vaikas buvo arti mirties slenkščio. Ir nors mano pačios pediatrė yra už kuo natūralesnį gydymą, bet jos pasiteiravusi apie vakciną, išgirdau atsakymą, kad savo vaikus nuo meningokoko ji skiepijo ir tą padaryti derėtų visiems. Esu įsitikinusi, kad pasikliauti medicina reikia, todėl tikiuosi, kad žmonės atkreips į tai dėmesį.“

Lėlę, kuri vaizduoja meningokoko ligos sukeltus padarinius, sukūręs skulptorius Algimantas Kensminas, dažniausiai kuriantis ir dirbantis vienas, šį kartą siekė ne šokiruoti, o informuoti visuomenę. Tačiau net ir jam pačiam buvo sunku dirbti prie šio projekto.

„Menas – lengvai prienama forma. Šią lėlę sukūriau tam, kad žmonės galėtų iš arčiau prieiti, pasižiūrėti į baisius infekcinės ligos padarinius. Kai pradėjau rinkti medžiagą apie randus, išliekančius po ligos, pasidarė labai sunku“, – sakė menininkas.