Julija Žižė. Pozityvus laukimas
Kas man yra besilaukianti moteris? Pozityvus laukimas? Kas apskritai per sutvėrimai yra moters ir vyro kūnas sugebantis sukurti gyvybę? Šie klausimai mane taip pat kažkada kamavo. Nedavė ramybės smalsumas, o kaip bus man, kokia aš būsiu mama?
Visų nuomonės apie nėštumą tokios skirtingos, nors nesuvokiu kodėl, bet net tada dar neplanuojant vaikelio girdėjau vien dejones iš aplinkinių moterų, kaip sunku, nepakeliama ir bloga būti nėščiai, o gimdymas išvis didžiausia kančia.
Man iki šiol yra sunku suvokti moterį, savyje nešiojančią gyvybę. Mediciniškai galima viską paaiškinti, bet sunku protu suvokti, kada iš dviejų vienas kitam visiškai svetimų žmonių molekulių susikuria gyvybė ir moters kūne pradeda plakti 2 širdys.
Pamačiusi teigiamą nėštumo rezultatą, supratau – tai nauja mano gyvenimo pradžia ir nuo šios akimirkos svarbiausia jau ne aš, dabar turiu susikaupti, klausyti savo proto, suprasti ir gilintis į kūno siunčiamus signalus, pasikliauti pačia gamta ir jos dovanojamu motinišku instinktu. Supratau, jog gyvybei, kuri manyje užsimezgė, turiu atsiduoti visa savo esybe. Rytiniai pykinimai, rėmens ėdimas, pastovūs migrenos priepuoliai, kokybiško miego trūkumas – esu įsitikinusi, jei tik ta mano kūne plakanti širdelė gebėtų, ji tikrai nuo viso skausmo ar nepatogumų apsaugotų. Tačiau dabar saugoti turiu aš ją, visomis savo jėgomis ir pastangomis.
Manau, kad pradėti turime nuo savo minčių, kad neužsiterštų visas kūnas. Jei teršis kūnas – teršis ir kūdikio smegenys, būdas, aura. Absoliučiai viskas prasideda nuo mūsų smegenų, nuo požiūrio, nuo pasitikėjimo savimi, savo kūnu.
Manau, kad pradėti turime nuo savo minčių, kad neužsiterštų visas kūnas. Jei teršis kūnas – teršis ir kūdikio smegenys, būdas, aura. Absoliučiai viskas prasideda nuo mūsų smegenų, nuo požiūrio, nuo pasitikėjimo savimi, savo kūnu.
Girdėjau daugelį mamų pasakojant, kad nėštumo metu jos patyrė daug streso, nuovargio, daug pergyveno – galiausiai tai persiduoda ir vaikui, kurio smegenys užterštos visais nėštumo metu patirtais išgyvenimais. Todėl laukdamasi Lėjos, o dabar ir Otilijos, visada įjungiu ‘’MAN VIENODAI’’ rėžimą. Tai reiškia, kad jokie asmeniniai negalavimai, verslo negandos, manęs neišgąsdins. Žinau, kad vis tiek viskam yra sprendimas, jo ieškau, viskas praeina ir vieną dieną prasčiausiai atrodžiusi situacija kelia juoką. Taigi, kam man be reikalo teršti savo ir kūdikio smegenis?
Ir man nėštumo metu buvo dienų, kai sėdėjau ir verkiau. Tačiau nelaikau to jokia tragedija. Argi aš ne žmogus?! Pavargstu valyti savo mintis ir protą, pavargstu kovoti su gyvenimo metamais iššūkiais, nes kas jau kas, bet jie tikrai nelaukia kol aš pagimdysiu.
Nepadeda man niekas pagalvėlių, kad minkštai nukrisčiau ir nesusižaločiau. O ir užsidaryti ar nieko neveikti aš nenoriu – ne kriaušė kompote esu, ir nėštumas visai ne invalidumas ar kokia liga.
Esu normali, pilna idėjų moteris, kuri ir su „arbūzu“ pilve, gebanti nueiti vos kelis kilometrus, nori ir gali versti kalnus.
Po ilgo laiko visai neseniai man teko visą mėnesį pasėdėti namuose. Lėja sirgo, negalėjau jos vesti į darželį. Vyras vakarais kentėdavo, nes tempdavau jį iš namų pasivažinėti, kad prasiblaškytume nuo namų rutinos. Gyvenau kaip iš tų video laidų, kur mamos atsikelia, tvarkosi, migdo, daro valgyti, tvarkosi, žaidžia, lanksto, plauna, šveičia ir t.t. Kai turi papildomos veiklos, namų ruošos darbai tampa kokius penkis kartus malonesni, nei tai darant dieną iš dienos ir iš neturėjimo ką veikti.
Taigi supratau, kad vienas iš didžiausių pozityvaus laukimo prioritetų man yra judėti, daryti, kurti, jei tik leidžia sveikata, o jei ir neleidžia, vis tiek bent minimaliai ieškoti sau tinkamų prasiblaškymo ir užsiėmimo būdų. Kiekviena Moteris gali rasti tai, kas ją padaro laiminga – galbūt tai kūryba, sportas, joga, tapyba, grožio salonai, parduotuvės, pasivaikščiojimai parke, mieste ar baseinas?
Didžiausia dovana sau, be vaikų, kurią galite pasidovanoti laukimo metu, yra savęs ieškojimas. Svarbus visos dvigubos gamtos energijos, esančios Jūsų kūne nukreipimas į ramų, harmoningą ir apgalvotą savęs realizavimą kaip mamos, žmonos ir moters. Nėštumas įkvepia, tai gražiausias Moters grožio ritualas, didžiausia moters puošmena, euforija ir laimė. Manau, mano pozityvaus laukimo mantra besilaukiančioms būtų – nesustoti, nes mes esame viso pasaulio varomoji jėga.
Su meile.
Dvi plakančios širdys viename kūne Julija ir Otilija.
Šis įrašas – stilingos vaikystės namų LOVELY MESS tinklaraščio „Mama iš didžiosios M" dalis. Daugiau panašių istorijų skaitykite ČIA.