Įspūdingas Christopherio Nolano filmas (ir vėl šmėkščiojanti branduolinio karo grėsmė, prie kurios beveik pripratome) – proga prisiminti žmogų, nuo kurio viskas prasidėjo, – Amerikos atominės bombos kūrėją Juliusą Robertą OPPENHEIMERĮ (1904–1967).
Trijų valandų juosta – išsami kino biografija su siaubo filmo ir trilerio elementais. Puikusis Cillianas Murphy tapo mokslininko įsikūnijimu (iki šiol juo buvo aktorius Samas Waterstonas iš primiršto, bet gero devintojo dešimtmečio serialo). Dėl vaidmens mėlynakis airis numetė daug svorio: sakoma, ištisas dienas mito vos vienu kitu migdolu, įprato vaikštinėti su skrybėle, nesiskirti su pypke ar cigaretėmis – ir prisiekė, kad kitas jo veikėjas neprisilies prie sveikatą alinančių rūkalų.
Tikrasis Oppenheimeris taip pat būdavo gyvas cigaretėmis ar tabaku (rūkydavo viena ir kita pakaitomis) ir dvigubu martiniu su skiltele žaliosios citrinos. Filmas – pripažintos istorikų Martino J. Sherwino ir Kai Birdo knygos „American Prometheus“ („Amerikos Prometėjas“) ekranizacija. Sherwinas ir Birdas (bei Nolanas su Murphy ir visa komanda) pasakoja tikrą istoriją su ryškiais veikėjais, perteikia epochos nuotaiką ir palieka žiūrovus vienus su filosofinėmis mįslėmis ir keistai raminančiu jausmu, kad XXI amžiaus beprotybė menkai skiriasi nuo ankstesnių.
Naujienų sklaida, be abejonės, greitesnė, bet žmogų drasko tokios pat prieštaros: Oppenheimeris, fizikas teoretikas, sukūręs vieną baisiausių žmonijos naikinimo priemonių, tapo pacifistu, besibaisinčiu krauju suteptomis rankomis. Ir neatnešė laimės nei žmonijai, pagaliau radusiai būdą, kaip susinaikinti keliais mygtuko spustelėjimais, nei savo artimiausiems – žmonai, mylimajai, vaikams.