Juodas A. Diržiūtės protestas: „Menininko kūrinys yra neatsiejamas nuo jo asmenybės“

Aistė Diržiūtė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Aistė Diržiūtė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

„Menininko kūrinys yra neatsiejamas nuo jo asmenybės“, – neabejoja aktorė Aistė Diržiūtė, pakvietusi kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ viešnias puoštis juodai ir taip prisidėti prie prieš seksualinį priekabiavimą nukreiptų judėjimų #MeToo ir „Time‘s Up“.

Būtent šie judėjimai šiemet pakvietė svarbiausių pasaulyje kino apdovanojimų svečius rengtis juodai. Juoda drabužių spalva – protestas ne prieš apdovanojimus, o prieš seksualinį priekabiavimą. Juolab, kad ir viena iš apdovanojimų iniciatorių Gražina Arlickaitė atidarydama renginį pabrėžė #MeToo judėjimo svarbą.

Su seksualiniu priekabiavimu nepailstamai kovojanti A.Diržiūtė, į „Sidabrines gerves“ atvyko su juoda, jos mamos siūta suknele. Paskutinius įvaizdžio akcentus sudėti padėjo vizažistė Vytautė Žališkevičiūtė – jųdviejų įkvėpimas fatališkam įvaizdžiui sėmėsi iš serialo „Stranger Things“ herojės Eleven.

Aistė Diržiūtė
Aistė Diržiūtė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Aistė buvo toli gražu ne vienintelė dama, trečiadienio vakarą pasidabinusi juodai. Galbūt tai tik sutapimas? A.Diržiūtė patikino, kad ne – į jos kvietimą atsiliepė ne viena kino apdovanojimų viešnia.

„Aš žinau konkrečias merginas, kurios apsirengė juodai dėl savo pozicijos seksaulinio priekabiavimo klausimu, – sakė Aistė. – Aš tikiu, galbūt naiviai, kad daug merginų bent jau pasąmoningai prisidėjo prie šio judėjimo.“

Balandžio mėnesį Aistė kartu su kitais aktyviais Lietuvos kino atstovais paskelbė peticiją – ja pareikalavo pokyčių, siekiant užtikrinti moterų įtraukimą, lygiateisiškumą ir orumą Lietuvos kino industrijoje. Kas nuo to pasikeitė?

„Birželio 8 dieną įvyko susitikimas su Lietuvos kino centru ir atitinkamų organizacijų atstovais, kurios galėtų daryti pokyčius. Buvo nutarta tam tikrus dalykus pabandyti. Man atrodo, tai jau yra pirmas žingsnis, nes mes pripažinome, kad ta problema yra. Iš pradžių buvo labai sunku pradėti dialogą, nes didelė žmonių apskritai nepripažino šios problemos ir neigė statistiką. Bet dabar jaučiu, kad mažais žingsneliais pradėjome eiti pirmyn ir dėl to labai džiaugiuosi“, – šypsojosi Aistė.

Laiškas kino bendruomenei

Pateikiame peticijos, kuria buvo kreiptasi į Lietuvos kino centrą, Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, LMTA ir Lietuvos kino bendruomenę, tekstą:

Mes, Lietuvos kino industrijos atstovai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, šiuo laišku reiškiame solidarumą su #MeToo judėjimu. Raginame kolegas bei šalies kino institucijas imtis reikšmingų pokyčių, siekiant užtikrinti moterų įtraukimą, lygiateisiškumą ir orumą Lietuvos kino industrijoje. Siūlome drauge susitelkti ir siekti šių penkių tikslų:

  1. Raskime lėšų edukacijai apie seksualinį priekabiavimą, smurtą ir teisingą darbo etiką filmavimo aikštelėje visiems kino profesionalams, kad išvengtume seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto atvejų ateityje;
  2. Imkimės papildomų priemonių siekiant, kad už vienodą darbą vyrams ir moterims būtų gaunamas vienodas finansavimas;
  3. Formuokime suvokimą, jog nėra „moteriškų“ ar „vyriškų“ profesijų režisūros, operatorystės, kino dailės ir kitose srityse;
  4. Įtraukime į darbo sutartis papildomas sąlygas apie darbo etiką ir galimas sankcijas, ją pažeidus;
  5. Siekime užtikrinti lyčių ir kitokią įvairovę vertinimo komisijose ir kitose galios pozicijose.

Drąsių moterų dėka, prabilusių apie seksualinį priekabiavimą ar smurtą savo darbo aplinkoje, #MeToo judėjimas neaplenkė ir Lietuvos. Gerbdami šių moterų drąsą, turime išnaudoti esamą momentą tam, kad susivieniję prisidėtume prie realių ir esminių pokyčių. Todėl kviečiame Lietuvos kino centrą, Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) ir Lietuvos kino industrijos lyderius iki birželio pirmos paviešinti savo sprendimus ir idėjas, kaip nelaukdami spręsime esamą situaciją