Atitrūkusi nuo gyvenimo „Pantone“ 2023-iųjų spalva paskelbė raudoną, kuri „kelia džiaugsmą, skatina eksperimentus ir nevaržomas saviraiškos formas“. Mūsų laikais tai skamba gana makabriškai, nes dabar dominuoja JUODA SPALVA. Vyksta karas, miršta žmonės ir kiekvienas jų nusipelno gedulo.
Daugelio tautų sąmonėje gedulas siejamas su juodais drabužiais, juodu audiniu uždengtais veidrodžiais, tamsia juosta ant fotografijos. Tačiau juoda spalva tėra papročių inercija, o ne pretekstas varvinti ašaras. Ji niekada nebuvo išties dramatiška, nes jos emocinius atspalvius diktavo mada.
Gedulas su apribojimais
Vis dėlto, ieškant juodos spalvos prasmių, ankstyviausioji siejasi su mirtimi. Bet net Viduramžiais tai nebuvo vien skausmo išraiška. Nudažyti audinį juodai anuomet kainavo labai brangiai, tamsius kostiumus ir suknias vilkėjo tik mėlynkraujai asmenys.
O kad prie jų neprisiplaktų turtingi, bet netituluoti ponai, buvo leidžiami įstatymai, kurie skelbė, kas vertas „juodos prabangos“, o kas – ne. Tarkim, mirus karaliui, turėjo gedėti visi jo pavaldiniai. Tačiau – paisydami hierarchijos. Juodai vilkėjo vien aristokratai; kitiems šalies piliečiams: pirkliams, teisėjams, siuvėjams, duonkepiams – pakako nutaisyti dramatišką veidą.