„Juodoji pantera“ Chadwickas Bosemanas: „Tikriausiai tai gražiausi metai mano gyvenime“

Aktoriaus kuriamas superherojus – karalius TʼChalla, išgalvotos Afrikos tautos Wakanda lyderis, – pirmą kartą ekranuose pasirodė 2016 metais juostoje „Kapitonas Amerika: civilinis karas“. „Juodoji pantera“ skirta būtent šiam „Marvel“ personažui ir galima sakyti, jog TʼChalla – pirmasis juodaodis superherojus kino istorijoje. Puikiai sudėtas, santūrus, tyliai ir lėtai kalbantis aktorius pasakoja apie tai, kaip atsakingai rengėsi vaidmeniui. „Mokiausi ramios stiprybės, – sako jis. – Stebėjau masajų karius, tokius pasaulio lyderius kaip Obama, klausiausi Mandelos sakomų kalbų.“ Ir sekėsi, regis, neprastai – Bosemanas jau pasirašė penkių būsimų filmų sutartis.

Jis tikina, kad „Juodosios panteros“ gerbėjas buvo dar vaikystėje (komiksai pasirodė septintajame dešimtmetyje) ir kad ilgai neapleido svajonė suvaidinti vienoje iš ekranizacijų. Likimas (kuriuo, beje, iš tiesų tiki) jam, lyg tikram superherojui, buvo maloningas. Užaugęs religingoje šeimoje („Mano močiutė sakydavo, kad Dievas egzistuoja, o aš manau, kad tam tikrų dalykų tiesiog negali paaiškinti racionaliai“), aktorius tikina, jog dar prieš gaudamas vaidmenį regėjo ženklų. Tarkim, kai Ciuriche ruošėsi dalyvauti savo filmo premjeroje, agentas pranešė, kad „dabar pat“ su aktoriumi norėtų pasikalbėti „keletas „Marvel“ tūzų“. Greitai pasisukinėjęs ant raudono kilimo, Chadwickas šoko į limuziną pasikalbėti telefonu. „Kompanijos atstovai pasakė, kad turi man vaidmenį, – tik neatskleidė, kokį. Ėmiau galvoti, kas tai galėtų būti, ir, kol kalbėjomės, limuzinas sustojo prie antikvariato, kurio vitrinoje buvo... daugybė panterų statulėlių!“

Chadwickas Bosemanas iš pradžių neplanavo tapti aktoriumi. Studijavo režisūrą ir kūrybinį rašymą Vašingtone, o atsikraustęs į Brukliną rašė ir režisavo nedideles pjeses. Pirmą sykį „netikėtai sau pačiam“ suvaidinęs teatre, užsikabino. Toliau buvo nedideli vaidmenys serialuose, o prieš penkerius metus gavo pasiūlymą įkūnyti pirmąją juodaodę beisbolo žvaigždę Jackie Robinsoną filme „42“. „Po šio filmo mane tiesiog užliejo biografinių scenarijų banga“, – sako Bosemanas. Jis suvaidino dar vieną juodaodę Amerikos ikoną – legendinį soulo atlikėją Jamesą Browną – juostoje „Pakeliui į viršų“ („Get on Up“) ir pirmąjį juodaodį Jungtinių Valstijų generalinį solisitorių Thurgoodą Marshallą – filme „Marshallas“.

Išgirdęs klausimą, ką veikia laisvalaikiu, Chadwickas kvatodamas perklausia: „Kokiu laisvalaikiu?“ Dėl darbo tenka gyventi toli nuo namų, bet aktorius sako negalintis skųstis. „Kai užklumpa pinigai ir šlovė, turi juos čiupti. Tikriausiai tai gražiausi metai mano gyvenime. Patirti sėkmę niekada ne vėlu. Kada sėkmė aplankė Morganą Freemaną ar Denzelį Washingtoną? Kino industrijai reikalingi baltaodžiai aktoriai, su juodaodžiais yra kiek kitaip. Mums reikia tiesiog labai daug dirbti.“

Asmeninio gyvenimo Bosemanas apskritai nelinkęs komentuoti – galima tik spėti, jog būtent dėl to „labai daug dirbti“ šalia charizmatiškos žvaigždės šiuo metu nėra jokios antrosios pusės.

Bosemanas džiaugiasi, kad jo vaikystė buvo puiki. Tėvai nebuvo pasiturintys, bet vaikams nieko nestigo. Vis dėlto rasizmas Pietų Karolinoje visada kvėpavo į nugarą. „Žinau, ką reiškia būti vaiku ledų krautuvėje, kai baltaodis bendraamžis tave pavadina „nigeriu“, o tavo tėvai prašo nekreipti į tai dėmesio, nes nenori nemalonumų. Nelengva patikėti, bet dar ir dabar, grįžęs aplankyti tėvų, galiu išvysti kukluksklano narių, slampinėjančių po miestelį. Rasines bėdas pamiršti nėra taip paprasta ir kino pasaulyje. Visgi tikiu, kad ir naujasis filmas, ir tai, kad galiu nesibaimindamas važiuoti pro radikalus, liudija apie akivaizdžius pokyčius.“