Jurga Anusauskienė Norvegijoje užfiksavo Šiaurės pašvaistę: „medžioklė“ truko kelias valandas
Fotografė Jurga Anusauskienė niekuomet nebuvo žiemos mėgėja, tad atostogauti traukdavo tik į šiltuosius kraštus, ten, kur daug saulės ir palmių. Visgi šįkart patyrusi keliautoja padarė išimtį ir patraukė į šiaurę. Jurga šypsosi – dėl šio sprendimo nė kiek nesigaili, o ir pagaliau jai pavyko išpildyti vieną iš savo svajonių. „Net nepatikėsite, kiek laimės šūksnių buvo pamačius Šiaurės pašvaistę!“ – džiugesio neslepia ji.
Kaip portalui Žmonės.lt pasakoja J.Anusauskienė, sausio pabaigoje ji leidosi į žiemišką nuotykį, į kurį nesitikėjo, kad kada nors savo noru keliaus. Per dešimt dienų fotografė su bičiuliais apvažiavo šiaurės pažibas – Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Draugų kompanija automobiliu šiose valstybėse nukeliavo apie 6 tūkstančius kilometrų!
„Džiaugiuosi, kad nusprendėme keliauti būtent taip, nes šalis pavyko ne tik pamatyti, bet ir pajausti“, – portalui Žmonės.lt pasakoja Jurga. Tiesa, čia pašnekovė priduria, kad bičiuliams įkalbėti ją leistis į tokią kelionę prireikė ne vienerių metų.
„Niekada nebuvau žiemos mėgėja, tad kelionėms rinkdavausi tik šiltuosius kraštus. Mane draugai vis įkalbinėjo: „Nagi, pabandyk šiaurę, tau patiks“. Aš tik atrėždavau: „Jokiu būdu, o jeigu jums patinka šaltis, atsidarykite šaldytuvą, įkiškite galvą ir kvėpuokite“, – juokiasi ji. – O štai, nuvykau į šiaurę ir taip patiko, kad visos nuostatos sugriuvo! Džiaugiuosi, kad draugams pavyko mane įkalbėti.“
Skandinavijos šalyse J.Anusauskienė yra buvusi ne kartą. Pasak pašnekovės, čia teko lankytis ir pavasarį, ir rudenį, ir vasarą, visgi žiemos metu čia atvyko pirmą kartą.
„Šalys atsiskleidė visai kitomis spalvomis, nors visuomet čia, kai lankiausi, buvo gražu. Buvo įdomu pamatyti fiordus, kurie niekuomet neužšąla, suledėjusius krioklius… Visa ta gamta, kurią aš taip myliu, parodė kitokį savo veidą. Aš jį pamilau“.
O ir skandinaviškas speigas šiltuosius kraštus mylinčios J.Anusauskienės neišgąsdino. „Čia tikriausiai, kaip ir visose srityse, viskas priklauso nuo kampo, kaip tu žiūrėsi. Štai Lietuvoje, kai būna vos – 3, atrodo šalta, o nuvyksti į šiaurę, kur temperatūra gali nukristi net ir iki – 30 laipsnių, nebūna taip šalta. Ten šaltis – visai kitoks, tad organizmas jį priima visai kitaip“, – su portalu Žmonės.lt dalijasi ji.
Švediją, Suomiją ir Norvegiją per dešimt dienų apkeliavusi J.Anusauskienė pasakoja, kad didžiausią įspūdį jai paliko pastaroji. O ypatingai – šiauriausia Norvegijos dalis.
„Lankėmės Norvegijos Laplandijoje, šiauriausiame taške, kurį mums pavyko pasiekti. Būtent toje vietoje pamačiau Šiaurės pašvaistę, o ją pagauti buvo viena iš mano svajonių! Tikėjausi, kad jausiuosi beprotiškai laiminga pamačiusi šį reiškinį, bet kad bus tiek daug emocijų, neįsivaizdavau“, – portalui Žmonės.lt su šypsena prisipažįsta Jurga.
J.Anusauskienė pasakoja, kad pamatyti Šiaurės pašvaistę – ne taip paprasta. Iš pradžių pastebėtas vienoje gyvenvietėje, visai netrukus įspūdingas dangaus reginys pranyko.
„Su gamta taip jau yra, kad gali planuoti, kiek tik nori, bet ji viską sudėlioja kitaip. Iš pradžių Šiaurės pašvaistę pamatėme gyvenvietėje, kurioje apsistojome, bet ji buvo neryški, buvo netinkama aplinka, tad teko bėgti į kalnus. Man pasisekė, nes garantijos, kad nuvykus į vietą pamatysi Šiaurės pašvaistę, nėra“, – dėl pagautos sėkmės paukštės džiaugiasi pašnekovė.
O ir užfiksuoti įspūdingą dangaus reiškinį sudėtinga net patyrusiam fotografui. Pasak J.Anusauskienės, teko vargti daugiau nei porą valandų.
„Vykdama į šiaurę, pasiėmiau profesionalų fotoaparatą, stovą. Stačiau tą stovą drebančiais pirštais, nežinodama, ar spėsiu užfiksuoti Šiaurės pašvaistę, ar ne. O ir fotoaparato nustatymus kol pavyko suderinti.
Džiaugiuosi, kad visa bičiulių kompanija mane palaikė, neleido pasiduoti, nes aš jau pradėjau nervintis, kad man nepavyks. Tačiau galiausiai, kai jau viskas išėjo, buvo labai daug jaudulio, emocijų ir šauksnių, kad pagaliau pavyko“, – šypsosi Jurga.
Dabar J.Anusauskienė neslepia, kad, apsilankius šiaurės šalyse, net sunku sugrįžti į lietuvišką realybę.
„Įspūdžių – per akis. Atrodo, viską mesčiau ir lėkčiau ir vėl gaudyti pašvaistės“, – portalui Žmonės.lt tarsteli ji.
O ką patartų dar tik planuojantiems „medžioti“ Šiaurės pašvaistę? „Vieno recepto nėra, tad reikia pasikliauti ir sėkme. Šiaurės pašvaistės vyksta ir dieną, tačiau jos yra blogai arba visai nematomos, todėl didesnė tikimybė šį reginį išvysti yra žiemos mėnesiais, kai Skandinavijoje yra poliarinė naktis. Dar svarbu, kad dangus būtų skaidrus be debesų, o mėnulis – jaunas, nes tada yra tamsiau.
Ir, žinoma, bet kurioje kelionėje svarbu vykti su žmonėmis, kurie jau ne kartą yra buvę toje šalyje. Tuomet pavyks išvengti kuriozų, o kelionė teiks daugiausiai įspūdžių“, – pataria J.Anusauskienė.
Fotogalerija:
+14