Jurga Baltrukonytė pristatė „Karštą autobusą“: apie deportaciją, sekso scenas ir vyro Algio ultimatumą

Ką tik išleistame Jurgos Baltrukonytės romane humoras susipina su rimtomis temomis, o viską apgaubia šešių keistuolių avantiūra kartu leistis į kelionę.

Penktadienio rytą pristatydama „Karštą autobusą“ pilnai „Litexpo“ konferencijų salei, autorė su bičiuliu žurnalistu, keliautoju Orijumi Gasanovu prisiminė juokingiausius kartu patirtus nuotykius, kurie vienaip ar kitaip atsidūrė naujoje knygoje.

Beje, nedaug trūko, kad Jurga į Vilniaus knygų mugę nespėtų laiku. Kaip susirinkusiems atskleidė Orijus, autorė iš Fuerteventūros keliavo su tikrais nuotykiais – pavėlavo į persėdimą.

„Dar kartu su tavimi turėjo atskristi ir senjorė, bet kelionės metu ji persigalvojo“, – kreipdamasis į J.Baltrukonytę pridūrė keliautojas.

Nors Jurga ilgus metus dirba žurnalų redaktore (anksčiau – „Panelės“ dabar – „Happy365“), moteris vis vien save laiko žurnaliste. O.Gasanovas juokėsi, kad iš žmonių ji interviu ima nuolat – autobusuose, eilėse, kelionėse.

„Tai ne hobis – tai mano gyvenimo būdas. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų turime istoriją. Nebijau paklausti. Žmonės dažnai sėdi niūrūs, bijo paklausti. O 98 procentai žmonių džiaugiasi užkalbinti. Galimai nesileis į pokalbį, bet jie dažnai džiaugiasi kalbinami“, – įsitikinusi J.Baltrukonytė.

„Kelionė yra kaip santuoka. Garantuotas būdas suklysti – manyti, kad viskas yra kontroliuojama“, – tokia fraze pradedamas „Karštas autobusas“. Pasak Jurgos, šio romano pagrindas yra ne pati kelionė, o žmonės, jų istorijos, ir kaip jie į tą kelionę išvis patenka.

„Jie gauna reklamą, lankstinuką, kad bus vienišų žmonių kelionė. Jie visi nuo kažko bėga. Bėga nuo savęs, nuo savo gyvenimo, nuobodulio, kasdienybės“, – sakė knygos autorė.

Visos šešios istorijos, kurias J.Baltrukonytė aprašo savo romane, yra įkvėptos realaus gyvenimo. Pasak Jurgos, rašytojo fantazija jas leido perdaryti, sujungti kelių žmonių patirtis į vieną personažą. Knygos pristatymo metu Jurga ir Orijus papasakojo ne vieną iš kojų verčiančią istoriją.

Pernelyg svetingi graikai

Pavyzdžiui, O.Gasanovas prisiminė „Panelės“ redakcijos kelionę į Graikiją. Ši vyko spalio mėnesį, o žurnalistas į ją leidosi nepasiruošęs oro sąlygoms – pasiėmė tik vieną džemperį.

Bičiuliai išskyrė juokingiausią įvykį iš minėtos kelionės – kaip pasitikęs graikas įpylė jiems tradicinio šlykštokos konsistencijos patiekalo iš ožkos pieno ir miltų.

„Mus pasitiko, įpylė tos košės, o Jurga yra itin jautri kvapams... Kai šeimininkas išėjo, mes visi tą košę perpylėme Jurgos vyrui, fotografui Algiui, nes jis vegetaras ir jam vienintelis tas patiekalas tiko.

Šeimininkas grįžo ir apsidžiaugė – jau suvalgėte? Ir įpylė mums dar tos košės. Jurga prisiėmė jos į arbatos puodelį, nuėjo į tualetą ir išpylė. Šeimininkas taip džiaugėsi, kad mes noriai valgėme, jog ketino jos padaryti pusryčiams...“, – į smagius prisiminimus nusikėlė Orijus.

Deportacija iš Brazilijos

Kita smagi istorija, atsispindinti ir knygoje – Orijaus ir Jurgos šeimos kelionė į Braziliją. Prieš pat ją Brazilijoje buvo įvestas bevizis režimas, tačiau pasieniečiai akivaizdžiai apie tai informuoti nebuvo...

„Visus praleidžia, išskyrus mus – prie vieno langelio strigau aš, prie kito Jurga. Paaiškėjo, kad jų sistemoje rodo, jog reikia vizų.

Mums įdėjo į pasus antspaudus – deportuoti. Tai yra labai blogai, mūsų lagaminus grąžino atgal į lėktuvą...

Jurgos sūnus ir sesuo mojuoja jau praėję, įleisti į šalį, o mes nepėsti – sakome, kad esame ne vieni, jie su mumis. Negi duosime sūnui vienam atostogauti Brazilijoje.

Jie prastai kalbėjo angliškai, mes irgi. Nusprendėme skambinti Algiui, Jurgos vyrui, ir apsimesti, kad jis yra Lietuvos ambasadorius Vašingtone. Nepadėjo, neįtikino, kad jis ambasadorius“, – pasakojo O.Gasanovas.

„Pažadintas vidury nakties, Algis nesuprato, kas vyksta“, – juokdamasi pridūrė J.Baltrukonytė.

„Aš turėjau seną fotoaparatą, tokią muilinę, man atrodė toks rimtas dalykas. Ištraukiau jį ir kadangi nedaug žinojau televizijų, sakau – CNN!“ – tęsė Orijus, o Jurga antrino pasakiusi, kad yra iš BBC.

Tiesa, Brazilijoje nuotykiai tąkart nesibaigė – grįždami namo, iš Varšuvos į Vilnių važiuojančiame autobuse bičiuliai buvo užpulti vieno keleivio. Nesulaukę pagalbos iš vairuotojo, turėjo kviesti policiją.

„Karštas autobusas“ ir sekso scenos

Toks knygos pavadinimas – taip pat ne be reikalo. Mat „Karštą autobusą“ įkvėpė ne tik kitų žmonių patirtys, bet ir istorija iš pačios J.Baltrukonytės gyvenimo.

„Važiavau autobusu pas savo šeimą, buvau gražiai pasidažiusi lūpas. Manęs vairuotojas klausia – kur važiuojate? Sakau – sekso turizmas! Jis man: pavydžiu, o mane žmona išmetė iš namų. kelios dienos praėjo, bet galvoju – o jei tokių kaip jūs surinkus visą autobusą...

Nežinau, kaip jis jautėsi, kai mane pasitiko vyras su dukra... Jis kelias dienas ir gyveno tame autobuse Ispanijoje“, – šyptelėjo autorė.

Romane galima rasti ir ne vieną sekso sceną – pasak J.Baltrukonytės, tokių buvo ir daugiau, tačiau redagavimo metu kelios išimtos.

„Erotines scenas perkėliau į tolimą praeitį, kai Italiją valdė karaliai. Ten yra tikrų istorijų, tikrų faktų – labai ilgai domėjausi istorija, tomis orgijomis. Ir nuodijimais: tada buvo paprasčiau – vietoj žmogaus pasiuntimo galėjai tiesiog įpilti nuodų“, – kalbėjo Jurga.

Prie J.Baltrukonytės romano prisidėjo ne vienas žmogus – tarp jų ir sutuoktinis menininkas Algis Kriščiūnas, nupiešęs knygai viršelį. Tiesa, jis žmonai turėjo vieną sąlygą.

„Norėjau autobuso vairuotoją pavadinti Tosiku, bet Algiui labai nepatiko. Jis sakė – jei vairuotojas bus Tosikas, aš nepiešiu viršelio“, – juokėsi Jurga.

Visgi, galiausiai kompromisas buvo rastas – knygoje „Karštas autobusas“ rasite vairuotoją Oskarą.