Jurga Tapinienė: „Kuo daugiau drąsių optimisčių pagimdys „Go Forward!“, tuo bus šviesiau“

Kas jus paskatino imtis lyderystės akademijos moterims kūrimo idėjos?

Tiesa sakant, manau, kad visuomet viskas prasideda nuo asmeninio intereso keisti tai, kas tau nepatinka, erzina. Taip buvo ir šiuo atveju. Pati esu moteris, dirbu pagal savo pasirinktą specialybę nuo aštuoniolikos metų, auginu dukrą, kuriai linkiu būti drąsiai ir rinktis pačiai savo kelią. Prieš kurį laiką ėmiau sąmoningai stebėti profesines aplinkas ir akivaizdžiai pasimatė, kad protingos, kūrybingos moterys mieliau patyli ir leidžia kalbėti vyrams, tad vyrai natūraliai tikisi, kad kavą per darbinį susitikimą jiems turi atnešti moterys, o televizijos ekrane, konferencijų diskusijose taip pat dominuoja protingi žmonės su vyriškais kostiumais.

Kur dar tie iki skausmo mums visoms pažįstami stereotipai – nuskriausi šeimą, pabūk su vaikais, pasirūpink savimi, nes vyras išeis ir panašiai. Prisipažinsiu, kad iki šiol tai girdžiu ir iš mamos, ir iš tėčio. Aš į tuos patarimus išmokau nereaguoti ir mano pasirinkimų jie nekeičia, bet puikiai suprantu, kad daugelis moterų įsiklauso į artimųjų ar visuomenės rūpestį ir pasirenka ramesnį gyvenimo kelią.

Žinoma, gali „dirbti“ internete ar piktintis ant sofutės prieš televizorių. Bet mes pasirinkome kitą būdą. Su bendraminte, Seimo nare Aušrine Armonaite prieš ketverius metus nusprendėme, kad skirsime šiek tiek laiko ir padarysime pačios nors ir nedidelį, bet vis tik praktinį pokytį. Norėjome paskatinti moterų ambicijas, parodyti, kad daugelis jų susiduria su panašiomis dilemomis, bet viskas įveikiama ir nereikia nieko per daug aukoti. Taip prasidėjo mūsų „Go Forward!“ pokalbiai universitetuose, kur trys ar keturios karjeros aukštumų pasiekusios moterys atvirai ir neformaliai pasakojo savo istoriją, dalijosi, kaip jos įveikė stereotipinį mąstymą, galų gale, kokių klaidų ir atradimų padarė.

Iki šiol pamenu, kad į pirmąjį susitikimą netilpo visos norinčios, beje, buvo ir vyrų. Esu dėkinga, kad mūsų herojės nesislapstė už tų „šaunių ir tobulų“ moterų stereotipų, o atvirai dalijosi ne tik apie profesinius iššūkius, bet ir apie sunkumus, apie dvejones, apie šeimos santykius. Kai negalėjome sutalpinti visų norinčių, supratome, kad būtinai reikia kalbėtis, burti viena kitą palaikančių, aktyvių, veiklių moterų bendruomenę.

Pradėjome analizuoti skaičius. Moterys geriau nei vyrai baigia mokyklas, jų daugiau nei vyrų mokosi aukštosiose mokyklose. Jei pažiūrėsime į verslą – moterų išties daug viduriniosiose organizacijų grandyse (angl. middle management), bet aukščiausiuose postuose bet kurioje srityje – versle, politikoje, akademinėje bendruomenėje – jų labai mažai.

Kodėl taip dažniausiai įvyksta?

Šią vasarą atlikome tyrimą, kokios kliūtys trukdo moterims siekti karjeros. Šiek tiek nustebino, kad kliūtis nebėra šeimyniniai įsipareigojimai – tik kas septinta moteris (13 proc.) ir kas šešioliktas vyras (6 proc.) nurodė, kad atsisakytų atsivėrusios karjeros galimybės dėl to, jog nukentėtų šeima. Vadinasi, kiti faktoriai yra net svarbesni priimant sprendimą dėl tolesnės karjeros. Ko trūksta? Pasitikėjimo savimi. Didžioji dalis moterų sako, kad jos gerai vertina savo kompetenciją, bet tuo pačiu neketina prašyti didesnio atlygio ar konkuruoti dėl aukštesnės ir, žinoma, geriau apmokamos pozicijos.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti, siekiant suburti komandą, kuri iniciuotų ir realizuotų jūsų idėją?

Jokių. Buvau nustebusi, kad mūsų moterų lyderystės idėja buvo priimta labai geranoriškai ir entuziastingai iš daugybės žmonių bei organizacijų. Tiesa sakant, per ketverius metus tik viena mūsų kviečiama pašnekovė pasakė, kad nenori kalbėti apie moterų lyderystę, nes nemato tame prasmės. Visos kitos ir visi kiti, nepaisant aukštų ir atsakingų jų postų ar įtemptų darbotvarkių rado laiko ir matė prasmę dalytis savo patirtimis. Esu jiems labai dėkinga.

Mūsų komanda, ko gero, yra labai didelė, nes bendradarbiaujame su universitetais, žiniasklaida, įmonėmis, daugybe mums rašančių ir norinčių prisidėti žmonių. Tiesa sakant, jaučiu, kad šis projektas nepriklauso mums, jis visų, kas palaiko panašias idėjas. Mums jau tik plaukia mintys, ką turėtume padaryti: išleisti knygą apie šiandienos lyderius – padarėme, suteikti galimybę gilinti žinias – šį rudenį startavo mokymų akademija profesionalėms, vadovėms ir moksleivėms „Go Forward Academy“, kuriuose dėsto įvairių sričių profesionalai – nuo psichologų iki aktorių, nuo mados ekspertų iki komunikacijos guru. Net neįsivaizduoju, ką veiksime po pusmečio, bet esu tikra, kad naujų veiklų bus gausu.

Kaip kilo mintis šiam pavadinimui?

Ieškojome pavadinimo, kuris būtų optimistiškas – nieko neteistų, nevertintų, tik skatintų imtis veiksmo. Dabar jis mums jau tapo toks folklorinis – pastebime aktyvią merginą, sakome „O, čia „Go Forward!“ moteris“, išgirstame vyrą, kuris vadovaujasi sveiko proto pažiūromis (tai yra, palaiko abiejų lyčių vienodas teises), jį jau vadiname „Go Forward!“ vyru.

„Go forward“ sėkmingai veikia jau ketverius metus. Kokiais pasiekimais didžiuojatės labiausiai?

Dviem pasiekimais. Pirma, kad keičiame konkrečių žmonių gyvenimą. Sulaukiame žinučių, kad „Go Forward!“ diskusija buvo lemiama pakeisti darbą, imtis srities, kuri, atrodė, ne jai. Ir šios moterys dabar yra laimingos, puikiai tvarkosi su naujais profesiniais iššūkiais. O antras mane labai džiuginantis dalykas – lyderystės mokymai moksleivėms, kurie prasidėjo šį rudenį. Merginos, kurios į juos atėjo, yra fantastiškos: turi tikslus, daugybę klausimų, idėjų. O mes, savo ruožtu, galime padėti joms augti – suteikti žinių ir labai praktinių patarimų, supažindinti su profesionalais ir bendruomene, kurioje tikrai galima rasti mentorių, bendraminčių, su kuriomis galės kurti įvairius projektus, ar net būsimų darbdavių. Aš tikrai būčiau norėjusi eiti į tokį būrelį, deja, tokio nebuvo.

Koks yra „Go forward academy“ mokymų pagrindinis tikslas?

Padėti rasti ir sustiprinti savo stipriąsias puses. Įgyti patirties iš labai skirtingų ir įvairių sričių profesionalų – sunkiai įsivaizduoju, kur daugiau gali per trumpą laiką ir labai koncentruotai padirbėti su aktoriais, viešojo kalbėjimo specialistais Adrija Čepaite ir Vytautu Kontrimu, mokytis kūrybinio rašymo paslapčių iš Viktorijos Urbonaitės, kuri ką tik buvo atsakinga už Popiežiaus vizito Lietuvoje komunikaciją, socialinių tinklų komunikacijos žinovais Tomu Nemura ir Andriumi Baranausku, o kur dar, ko gero, žinomiausias Lietuvoje psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.

Čia įgytos žinios padės bet kurioje veikloje – tiek ruošiantis egzaminams, tiek darbo pokalbiui, tiek sprendžiant, kurį profesinį kelią pasirinkti. Žinoma, be žinių, yra ir kita pusė – bendruomenė. Mes rengiame bendrus susitikimus, diskusijas, kad akademijos dalyvės susipažintų su įvairiose srityse dirbančiomis moterimis, keistųsi idėjomis, mokytųsi viena iš kitos. Tuo pačiu gimsta ir nauji projektai – jau mūsų mokymu metu jos su „Junior Achievement“ kurs bendrovę.

Šiuo metu akademijoje dirbate su dvylika gerai žinomų ir kompetentingų lektorių. Kaip juos pasirinkote?

Norėjome, kad mūsų mokymuose dalyvė tobulėtų įvairiapusiškai – gautų puokštę lyderei svarbių žinių ir kompetencijų. Todėl ir lektoriai yra skirtingi, skirtingų sričių, bet juos vienija vienas bendras bruožas – jie savo sričių profesionalai, tai yra ne iš knygų žino, kaip pasiekti rezultatų, o patys kas dieną savo darbe išbando kas veikia, o kas – ne.

Šiais metais akademijos ambasadore pasirinkote dainininkę Moniką Linkytę. Kaip susitiko jūsų keliai?

Tikrai negaliu sakyti, kad mes pasirinkome Moniką, greičiau Monika mus pasirinko. Monikai papasakojome apie mūsų siekius skatinti merginų ir moterų veiklumą, drąsą siekti svajonių ir iš karto atradome daug bendrų taškų. Pasirodo, ji gauna daug laiškų iš merginų su panašiais klausimais – kaip įgyti pasitikėjimo, kaip žinoti, kad teisingai pasirinkai, kur studijuoti, kaip išdrįsti keisti, jei jauti, kad ši sritis ne tavo. Esu dėkinga Monikai, kad kalbame viena kalba ir skatiname merginas būti tomis, kurios kurs istoriją – tiek savo asmeninę, tiek šalies.

Galbūt turite žodžius ar mintį, kuri jus įkvepia nepasiduoti, teikia norą veikti ir tobulėti?

Mėgstu skaityti biografines knygas, tarp jų, žinoma, buvo ir daugelio mėgstamas Vinstonas Čerčilis. Pagal šią jo mintį visada gyvenau ir ketinu toliau gyventi: „Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę“. Kuo daugiau drąsių optimistų pagimdys „Go Forward!“, tuo šviesiau bus mūsų visų aplinkoje.