Jurijus Veklenko – apie savo mylimąją ir įtemptą dienotvarkę: „Kai nori – gali viską“

Jurijus Veklenko surengė koncertą Vasaros terasoje/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Jurijus Veklenko surengė koncertą Vasaros terasoje/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Giedrė Voroneckė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Rugpjūčio 24 dieną Vilniaus miestą vėl nudažys baltai pasipuošę ir pikniko krepšiais nešini žmonės, skelbiantys apie kasmetinį „Le diner en Blanc“ renginį. Šiais metais pagrindinis renginio atlikėjas Jurijus Veklenko taip pat nekantrauja sudalyvauti baltojoje šventėje ir, kaip jis pats sako, patirti šį, kasdienybę išblaškantį renginį.

Atlikėjas pasakojo, kad pats retai kada leidžia laiką klubuose ir sąmoningai renkasi, kur leisti savo laisvalaikį: „Man patinka įdomūs, nekasdieniai renginiai, kuriuose galima patirti kažką daugiau nei įprastas pasibuvimas naktiniame klube ar bare“.

Šiuo metu Jurijaus gyvenimo tempas labai didelis: darbo valandas Jurijus leidžia darbo biure, vakarus – studijoje, įrašinėdamas antrąjį albumą. Apie dešimtą valandą grįžęs iš studijos dar skuba pasportuoti, savaitgalius dažniausiai leidžia itin aktyviai gamtoje, o nuo lapkričio atlikėjas planuoja įsilieti į Šaulių veiklą: „Mane retai kada pamatysite su kokteiliu rankoje, šiuo metu gyvenime prioritetai yra visai kiti. Aš noriu pilnai pajausti, ką gali suteikti gyvenimas ir nieko nepraleisti“.

Jūsų diena yra itin užimta ir kupina įvairiausių veiklų. Scenos atlikėjas toli gražu nėra vienintelis jūsų užsiėmimas. Kaip jums sekasi derinti iš pirmo žvilgsnio skirtingus užsiėmimus?

Iš tiesų, kad ir kaip banaliai beskambėtų, bet kai nori, gali viską. Laiką nuo aštuonių iki penkių aš leidžiu ofise, kur dirbu kiek nuobodų, bet man patinkantį darbą IT srityje. Tuomet nuo šešių iki maždaug dešimtos dirbu studijoje. Grįžęs dar išbėgu pabėgioti ir tada jau miego laikas. Savaitgaliais leidžiu laiką su mergina arba keliauju į miškus, kur su bendraminčiais užsiimame šratasvydžiu. Beprotiškai laukiu lapkričio mėnesio, kai prasidės šaulių veikla, prie kurios noriu kuo greičiau prisidėti. Dėl karantino visi procesai buvo sustabdyti, tačiau jau esu pridavęs visus dokumentus ir laukiu priesaikos momento.

Jurijaus Veklenko akustinis koncertas/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Jurijaus Veklenko akustinis koncertas/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Jums neužtenka tiesiog eiti į darbą nuo aštuonių iki penkių ar tiesiog kurti ir atlikti muziką. Jūs tarsi norite pasisemti kuo daugiau skirtingų idėjų iš skirtingų veiklų. Kodėl jums to reikia?

Kai gyvenime darai daug visko, negalvoji, kad kažką praleidi. Kuo daugiau skirtingos veiklos turiu, tuo įdomesnis ir pilnesnis atrodo gyvenimas. Aš noriu visapusiškai save apsišviesti. Pavyzdžiui įsijungti į šaulių veiklą mane paskatino domėjimasis karyba, meilė Lietuvai ir noras būti pasiruošus bet kokiai nepalankiai situacijai. Apie šaulių veiklą labai gerai pasakė Svaras iš „G&G sindikato“. Jo mintis, su kuria aš visiškai sutinku, buvo ta, kad atėjus laikui jis nenori būti mėmė.

Savaitgaliais leidžiu laiką su mergina arba keliauju į miškus, kur su bendraminčiais užsiimame šratasvydžiu.

Aš taip pat noriu žinoti, kaip elgtis įvairiose gyvenimo situacijose. Kaip turiu elgtis ir koks turiu būti. Tuo pačiu įvairūs ekstremalūs patyrimai ir situacijos leidžia ir geriau pažinti save, o ir gyvenimas atrodo įdomesnis. Ne mano būdui nuobodžiai leisti dienas, nuvažiuoti paatostogauti, kur nors, kur viskas įskaičiuota, po to grįžti vėl į tą pačią rutiną, o vakare prie televizoriaus skųstis, kaip viskas blogai.

Ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie dirba visą dieną, o parėję sako, kad nieko nenori daryti? Iš kur gauti energijos ir įkvėpimo daryti daugiau ir gyventi įdomiau?

Labai paprastas dalykas. Visų pirma reikia nueiti anksčiau miegoti. Vietoje to, kad vakare žiūrėti „Netflix“, geriau išeiti pabėgioti, nustoti gerti kavą rytais ir tuomet gyvenimas tikrai prasidės. Viskas atsiskleis žymiai ryškesnėmis spalvomis. Ir energijos daugiau atsiras, ir noro kažką daryti ir keisti gyvenimą. Kita vertus, žmogus pats turi suprasti, kad besikartojančios situacijos jam atsibodo ir kad jis nori kažką keisti.

Mano nuomone, monotonija yra pavojingas dalykas, kuris padarys taip, kad gyvenimas praeis net nespėjus susivokti. Be abejo, kai kuriems žmonėms tokie gyvenimo scenarijai tinka ir monotonija juos savotiškai atpalaiduoja. Visada bus tokių, kurie kažką daro, ir tų, kurie vakarais sėdi prie televizoriaus ir skundžiasi, kad yra sunku ir kaip po darbo nieko nespėja.

Ar spėjate išeiti į miestą? Susitikti su draugais?

Tikrai nedažnai. Šitą dalyką aš iš tiesų esu apleidęs. Taip, aš iškeliauju į miestą, bet toks išėjimas dažniausiai yra skirtas vakarienėms mieste su draugais. Nesu alkoholio vartojimo fanas, į klubus nevaikštau. Iš tiesų retai mane pamatytumėte kokiame nors naktiniame klube su kokteiliuku rankoje. Ko gero beveik ir niekada. Aš tiesiog pasirenku kitokio tipo laisvalaikį, nes man paprasčiausiai gaila klausos leidžiant laiką klube.

Kalbant apie „Le Diner en Blanc“. Tai toks išskirtinis renginys mieste. Ar jums kada teko pajausti šio baltojo pikniko dvasią?

Man šis renginys atrodo labai įdomus, tai toks kasdienybę išblaškantis dalykas. Nes atėjus matai, kad visur balta. Visi – pasipuošę. Man patinka tokie renginiai, kurie yra neįprasti ir kurie nevyksta kiekvieną dieną. Tam tikra prasme tai yra įvykis. Ir žinojimas kad esu tokio įvykio dalis, sukelia gerus jausmus.

Jurijus Veklenko generalinėje pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio repeticijoje / „Scanpix“ nuotr.
Jurijus Veklenko generalinėje pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio repeticijoje / „Scanpix“ nuotr.

Šiuo metu dirbate su antruoju savo albumu. Ką jūs pasakosite savo kūriniais antrajame albume? Kokią žinutę siųsite?

Albumas gana įvairus. Aš stengiuosi rašyti linksmas dainas, bet kažkodėl viskas galiausiai baigiasi kalbant apie sudaužytas širdis (juokiasi – aut. past.) Kurdamas aš savyje randu nežinia iš kur kylančio liūdesio. Vos tik išgirdus pirmas natas, taip liejasi žodžiai. Atsiranda fikciniai veikėjai, situacijos, o kartais viso to semiuosi iš savęs.

Iš kur tas liūdesys kyla? Ar tai yra fikcija? Ar iš jūsų vidaus?

Dalis – fikcija. Dalis iš mano gyvenimo. Man labai patinka per kūrybą perteikti savo jausmus. Noriu, kad tai, ką aš perduodu žmonėms, būtų asmeniška. Aš tikrai galvoju, kad yra dainų apie nieką ir jų tikrai reikia, bet man patinka į kūrybą įdėti savęs ir savo jausmų.

Kokios stiliaus bus jūsų albumas?

Visas albumas kuriamas remiantis synthwave ir darkwave stiliumi. Dar praeitais metais, kai pradėjome kurti albumą, žinojau, kad albumo kryptis bus synthwave. Šiandien, atrodo visi pradėjo leisti tokio stiliaus dainas, bet kai mes pradėjome kurti, tokio šio stiliaus populiarumo dar nebuvo. Metus gvildenau albumo idėją, dabar maždaug metus kuriame ir įrašinėjame dainas ir iki metų galo naujasis synthwave albumas jau išvys dienos šviesą.

O kokią programą planuojate atlikti renginio „Le Diner en Blanc“ metu?

Programa tikrai bus labai įvairi. Tikrai nevarginsim žmonių liūdnomis dainomis. Bus šiek tiek synthwave, šiek tiek akustikos. Bus ir mano kūrybos dainų, pasiskolinsim ir kitų atlikėjų kūrinių. Aš tikrai nebijau dainuoti ir kitų atlikėjų dainų, tų, kurios man patinka ir kurias aš galiu pateikti savaip. Man tai yra įdomu.