Jūrmalos muzikos festivalis grįžo su trenksmu: melomanams dovanojo puokštę emocijų

Penktadienį Jūrmaloje festivalį atidarė šviesaus atminimo latvių dirigento Mario Jansono garbei suburtas orkestras, kuriame grojo atlikėjai iš Bavarijos radijo, Berlyno simfoninio, Nyderlandų karališkojo, Oslo filharmonijos, Ciuricho „Tonhalle“ ir Vienos filharmonijos orkestrų. Jam dirigavo viena ryškiausių Jungtinės Karalystės žvaigždžių, už nuopelnus muzikai karalienės Elizabeth II į riterius įšventintas Johnas Eliotas Gardineris. 

Beje, Rygos Jūrmalos muzikos festivalis legendinio latvių dirigento M.Jansono atminimą ketina pagerbti ir filmu. Juosta „Keturių orkestrų pasaka“ žiūrovus Latvijoje turėtų pasiekti jau kitąmet. 

Tuo tarpu šeštadienis Rygoje buvo dedikuotas dainininkams – jaudinančius pasirodymus surengė britų vokalinis ansamblis „The King’s Singers“, taip pat vokiečių baritonas Matthias Goerne‘as, kuriam fortepijonu skambino islandų žvaigždė Víkinguras Ólafssonas.

Daugybę apdovanojimų, tarp jų ir metų artisto bei geriausio metų klasikinės muzikos albumo, pelnęs V.Ólafssonas sekmadienį surengė ir solinį koncertą, per kurį pristatė pernai išleistą albumą „Debussy Rameau“. Valandos trukmės koncertas nepaliko abejingų – charizmatiško ir talentingo pianisto apžavėta publika jį apdovanojo tokiomis ovacijomis, kad Víkinguras buvo priverstas triskart sugrįžti į sceną.

Artistas pasakojo, kad mintis sukurti šią netikėtą muzikinę programą kilo belaukiant pirmagimio sūnaus. Berniukas nesiskubino išvysti šio pasaulio, tad atostogų pasiprašęs ir koncertus atšaukęs V.Ólafssonas turėjo daug laisvo laiko skambinti savo malonumui. Taip jis atsigręžė į daugelio muzikų pamiršto Jeano-Philippe Rameau kūrybą. Nors Rameau ir Claude Debussy skyrė ištisos epochos (baroko kompozitorius Rameau gimė XVII amžiuje, o muzikos impresionizmo pradininkas Debussy dar spėjo išvysti Pirmąjį pasaulinį karą), Ólafssonas negalėjo atsikratyti minties, jog šie kompozitoriai turėjo daug bendro. Kaip juokavo pianistas, jie abu – „les enfants terribles“, itin prieštaringai vertinti savo amžininkų ir stebinę juos savo vizionieriškomis idėjomis. Pasinėręs į muzikos istorijos puslapius V.Ólafssonas išsiaiškino, kad nuojauta jo neapgavo – garsiausiems planetos kompozitoriams šiurkščios kritikos negailėjęs Debussy atvirai žavėjosi Rameau darbais. Tai jam buvo tarytum ženklas, kad šie du kūrėjai gali darniai skambėti, net persipinti vienoje muzikinėje programoje.

Koncertai – ypatingose erdvėse

Prieš dvejus metus sėkmingai startavęs Rygos Jūrmalos muzikos festivalis pernai dėl visiems suprantamų priežasčių buvo priverstas padaryti pertrauką. Tąsyk nebuvo gyvų pasirodymų, tačiau klasikinė muzika savaitgaliais suburdavo Rygos gyventojus ir miesto svečius parkuose – pasitiesę pledus žmonės mėgaudavosi muzikos įrašais, vienas kito draugija ir gaudė atokvėpio minutes po pirmojo karantino.

Tuo tarpu šiemet koncertus užplūdo tarptautinė publika – besisukiojant koridoriuose buvo galima išgirsti ne tik latviškai, bet ir lietuviškai, vokiškai bei angliškai kalbančių žiūrovų. Daugelis jų neslėpė nuostabos, kaip jaunam festivaliui pandemijos metu pavyko prisikviesti tokio aukšto lygio muzikos žvaigždžių.

Meile klasikinei muzikai garsėjantys latviai išties atsakingai pažvelgė į susidariusią situaciją ir festivalyje sukūrė saugų COVID-19 burbulą: į koncertus gali patekti tik pasiskiepiję arba koronavirusu persirgę ir tą įrodančią pažymą (vadinamąjį „Žaliąjį pasą“) pateikiantys lankytojai. Kadangi koncertuose sukuriama saugi erdvė, svečiams nebūtina nešioti kaukes, laikytis atstumų.

Vienintelis atstumas – tarp salių. Šiemet koncertai vyksta, kaip jau sufleruoja festivalio pavadinimas, dviejuose miestuose – sostinėje Rygoje ir už pusvalandžio kelio mašina ar traukiniu įsikūrusiame Jūrmalos kurorte. Iš dalies atvira „Dzintari“ koncertų salė Jūrmaloje žavi lankytojus ypatinga atmosfera ir jūros gaiva. Tiesa, kadangi koncertų salė iš dalies atvira, akustika čia nėra ideali – didžiausi muzikos gurmanai tikrai turėtų prie ko prikibti. Visgi vos išėjus pro duris klausytojus čia pasitinka nauja muzika – bangų mūša ir pušų viršūnių ošimas.

Užtat kiekviena nata puikiai skamba Rygos širdyje esančioje Didžiosios gildijos koncertų salėje. Didžiosios gildijos istorija siekia dar XIV amžių, o tokią formą, kokią matome šiandien, pastatas įgijo XIX amžiaus viduryje – tai yra vienas seniausių viešosios paskirties pastatų visose Baltijos šalyse. Tiesa, koncertų salė čia įrengta tik dar po šimtmečio – 1963 metais užsiliepsnojus pastatui jis buvo atrestauruotas, o interjeras pritaikytas klasikinės muzikos koncertams. Beje, Didžiosios gildijos ir vėl laukia dideli pokyčiai – numatoma jos rekonstrukcija, ši turėtų tęstis iki 2023 metų.

Tęsis iki rudens

Festivalis šiemet vyksta keturis vasaros savaitgalius: liepos 16-rugsėjo 5 dienomis. Publika dar galės išgirsti Nyderlandų karališkąjį orkestrą („Concertgebouworkest“), diriguojamą brito Danielio Hardingo, Bairoito festivalio orkestrą su latvių dirigentu Andris Nelsons, Sankt Peterburgo filharmonijos orkestrą su dirigentu Jurijumi Temirkanovu priešakyje.

Ne mažiau svarbūs ir festivalyje pasirodysiantys solistai. Koncertuos daugybė garsiausiose pasaulio scenose žinomų pianistų, tarp jų – Michailas Pletnevas, Arkadijus Volodosas, Jefimas Bronfmanas, Maria Pires. Smuikais grieš Danielis Lozakovich, Renaudas Capuconas, Yoav Levanon, violončele – Miša Maiskis. Vokalo mylėtojams festivalis pasiūlys klausytis boso-baritono Bryno Terfelio, tenoro Klauso Floriano Vogto, boso Guntherio Groissbocko, sopranių Renee Fleming, Christine Goerke.