Pernai nuskambėjus žiniai, kad nebevesi laidų „KK2“ ir „KK2 penktadienis“, daugelis iškart ėmė spėlioti, kodėl po septynerių metų palieki televiziją. Dabar jau aiškiau.
Bet tada dar nesilaukiau! Niekas negalėjo patikėti, kad iš televizijos išėjau savo noru. Visi ieškojo priežasčių, kodėl palikau populiarios laidos eterį: kaipgi įmanoma imti ir atsisakyti darbo televizijoje?! O aš tiesiog norėjau pauzės, visos spėlionės apie nėštumą buvo klaidingos. Per metus eteryje įgijau daug patirties, pasisėmiau žinių, pakalbinau ne vieną įdomią asmenybę, turėjau ir nemažai laisvės, todėl tikrai nesiskundžiau savo vieta laidoje. Visgi atėjo metas pasverti tam tikrus dalykus ir galiausiai nutariau atsisveikinti.
Labai daug kas apgailestavo, kad manęs nuolat nebematys televizoriaus ekrane. Sulaukiau nemažai palaikymo, bet pati dėl šio žingsnio buvau užtikrinta. Kitiems svarbus ir statuso klausimas: televizijos laidų vedėja – gi ne bet kas! Tačiau profesinis statusas man mažiausiai rūpėjo, nes žvaigždžių liga niekada nesirgau. Prasidėjus naujam sezonui, vėl galėjau būti eteryje, bet prisijungti prie projektų atsisakiau, nes šmėžuoti ekrane dėl šmėžavimo nenorėjau. Liko geri prisiminimai, vieną dieną gal ir grįšiu, nes gebėjimų turiu – juk ir radijuje praleidau ketverius metus.
Smagu, kad žmonės iki šiol mane atsimena, susidūrus akis į akį lifte pasiteirauja, ar aš – ta Justė iš „KK2“. Priduria, kad pasiilgo...