Juvelyrė Jurga Lago – iš Ispanijos: „Mūsų artimoje aplinkoje jau yra mirę du žmonės“

Jurga, papasakokite, kokia situacija šiuo metu Ispanijoje?

Pandemijos metu pateikiami netikslūs skaičiai, beje, ispanai nusipirko daug neveikiančių koronaviruso testų iš Kinijos, dėl to kyla neramumai ir net skandalai. Ilgą laiką žmonės nebuvo tiriami, nes paprasčiausiai nebuvo reikiamų testų virusui nustatyti. Dabar jų turime, bet jie nėra tikslūs.

Ispanija pirko pačius pigiausius testus iš Kinijos, galbūt todėl jie neveikia.

Situacija visiškai nevaldoma, šeimoje turime du medikus, dirbančius Ispanijos gydymo įstaigose – ligoninės perpildytos, jose trūksta vietos, žmonės guldomi tiesiog koridoriuose, laiptinėse. Nėra kaip gydyti pacientų. Jaučiama diskriminacija pagal amžių – kaip žinia, naujasis koronavirusas „pjauna“ senukus. Medikams taip pat be galo sunku – trūksta priemonių, ilgos darbo valandos, beprotiška įtampa sėja psichologinį disbalansą. Dauguma medicinos darbuotojų dirba be apsauginių priemonių ir užsikrečia patys – tai milžiniška problema.

Ispanija didžiavosi turinti pažangiausią sveikatos apsaugos sistemą pasaulyje, kaip matome, ši iliuzija sparčiai bliūkšta pandemijos akivaizdoje. Šiuo sudėtingu metu nuo viruso mirusių žmonių palaikai Madride yra gabenami tiesiog į ledo areną, nes paprasčiausiai nebėra vietos.

Turėjote galimybę su visa šeima grįžti į Lietuvą?

Atsitiktinumo dėka likau Ispanijoje. Kadangi pusę mėnesio darbuojuosi Lietuvoje, kitą pusę – Ispanijoje, kai buvo imtasi uždarinėti valstybių sienas, likau čia.

Vaikai nuo pat pirmos dienos Ispanijoje mokosi nuotoliniu būdu.

Žmonės tiek čia, tiek Lietuvoje dvejoja, ar tikrai reikia tokių „drakoniškų“ karantino sąlygų, tačiau medikai antrina, kad tai – vienintelė paguoda, kitaip jiems tektų susirgusius žmones gydyti tiesiog gatvėse.

Kasdieną mirčių skaičius Ispanijoje tik auga. Žmonės laikosi karantino taisyklių?

Ispanijoje labai daug mirusių, o žmonės mato labai mažai laidotuvių – iš tiesų taip ir yra, žmonių kūnai kremuojami, o urnos nebus negrąžinamos artimiesiems iki karantino pabaigos. Tik tuomet pamatysime šios pandemijos mastą. Būdami karantine ir stebėdami žinias, žmonės nemato ir nežino realios situacijos, jei neturi medikų savo aplinkoje. Baisu ir pagalvoti, kokia krizė apims pasaulį po šios pandemijos – juk ekonomika stoja visose valstybėse. Šio viruso padarinius jausime dar ne vienerius metus. Todėl griežtos karantino sąlygos – būtinos visur.

Vien tam, kad sergamumas būtų ištęstas laike ir virusu susirgtų ne visi žmonės tuo pačiu metu – taip teigia medikai.

Karantinas yra vienintelis išsigelbėjimas, jei galima taip išsireikšti.

Ispanai – šeimos žmonės, jiems ypatingai svarbūs seneliai. Jų „šeima“ – tai ne vien tėvai ir vaikai, bet ir anūkai, seneliai, proseneliai, dėdės ir tetos. Dėl to ispanai laikosi karantino itin griežtai – saugodami savo senelius ir vyresnio amžiaus gimines, kuriems šis virusas yra pavojingiausias.

Tikriausiai, gąsdina ir nemažos piniginės baudos.

Baudos didelės – maždaug 2000 eurų, tačiau, kaip ir minėjau, ispanus motyvuoja likti namuose ne baimė gauti baudą, o baimė užkrėsti savo vyresnius artimuosius. Taip pat automobiliu karantino metu negali važiuoti daugiau negu 2 žmonės, negalima sėdėti šalia vairuotojo, baudžiama, jei išeinama pasivaikščioti dviese. Draudžiama išvažiuoti iš miesto. Kol kas ispanai laikosi karantino griežtai. 

Kada paskutinį kartą lankėtės parduotuvėje?

Prieš 3 savaites – į parduotuves eina vyrai. Renkamės tik mažas parduotuves, nes didelėse parduotuvėse būna eilės prie durų, į vidų įleidžiama iki 15 žmonių – priklausomai nuo parduotuvės ploto. Yra ribojamas valymo priemonių įsigijimas, kad žmonės jų nekauptų.

Kokių priemonių šiuo metu trūksta Ispanijoje? Ką žmonės išperka greičiausiai?

Be abejo, tualetinio popieriaus ir valymo priemonių. Ypač – baliklių, nes juose yra chloro.

Žmonės perka ir ultravioletines lempas – po jomis deda pirkinių maišus, parsineštus iš parduotuvės, kad išnaikintų bakterijas.

Kaip, jūsų nuomone, lietuviai tvarkosi su pasauline pandemija?

Atrodo, kad Lietuva tvarkosi žymiai geriau nei Ispanija. Galbūt reikėtų griežtai izoliuoti tik vyresnio amžiaus žmones, tačiau aš nesu specialistė – sunku pasakyti. Gal kiekvienai šaliai reikia skirtingų priemonių. Iš tikrųjų, mes nei vienas nežinome tikrojo šio viruso masto, kol neatsiduriame ligoninėje. Lengva aiškinti iš šalies, tačiau neįtikėtinai sunku yra tą matyti iš vidaus.

Pakalbėkime apie ekonominę situaciją. Viskas stoja, žmonės netenka darbų.

Ispanijoje situacija yra visiškai nebevaldoma. Galiu teigti, kad ši šalis priėjo liepto galą. Visa ekonomika yra sustojusi. Italijoje ir Ispanijoje bus liūdniausia situacija visoje Europoje, ne šiose šalyse yra begalė valdininkų, kuriuos jau prieš karantiną darėsi per brangu išlaikyti, o šios valstybės yra dar ir itin prasiskolinusios.

Tokios sąvokos kaip „valstybės pagalba verslui“ Ispanijoje net nėra, nes Ispaniją šiuo metu valdo komunistai. Jie gelbsti valstybinius verslus, o privatus verslas Ispaniją valdančios komunistų partijos yra laikomas blogiu. Valdžia uždraudė verslui atleisti darbuotojus. Paramos verslas negaus jokios, išskyrus beprocentines paskolas, kurios iš tiesų nebus beprocentinės. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga „neužvers“ Ispanijos paramomis, nes tai reikštų beprotišką infliaciją visos Europos mastu.

Drįstu teigti, kad Ispanija jau yra bankrutavusi. Ispanams dabartinė situacija ir krizė po jos bus puikūs kartūs vaistai, kad jie suprastų savo ilgametes politines klaidas.

Kaip bus su jūsų verslu?

Nežinau. Aš labiau esu menininkė nei verslininkė. Turiu savo kolegas tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje, kurie turi savo užsakovus visame pasaulyje. Norisi tikėti, kad pagaliau „atsisijos“ grūdai nuo pelų ir išliks stiprūs bei geriausi, kurie jau anksčiau buvo užsitarnavę savo vardą. Lengva nebus, bet jei myli savo darbą – koks tau skirtumas, ar dirbsi krizės metu, ar ne.

Kokios didžiausios klaidos, jūsų nuomone, buvo padarytos Ispanijoje?

Politikų melavimas ir atsakomybės nusimetimas. Situaciją Ispanijoje puikiai iliustruoja ir kovo 8 dieną vykęs moterų mitingas, kuriame dalyvavo bei agitavo dalyvauti kitus ir prezidentas, ir viceprezidentas ir sveikatos apsaugos ministras, kurie save laiko feministais.

Barselonoje ir Madride tą dieną į gatves išėjo tūkstančių žmonių minios. Praėjus vos 4 valandoms po mitingo buvo uždarytos visos mokyklos ir uždrausti visi susitikimai. Be abejo, praėjus dviems savaitėms po mitingo, pasipylė mirtys ir milžiniškas viruso plitimas visuomenėje. Situacija tapo nebevaldoma.

Dabar karantino sąlygos yra griežtos, bet kas iš to? Nebuvo imtasi atsakingu veiksmų tada, kai jų buvo privalu imtis.

Mano namų tvarkytoja serga koronavirusu, ji yra ligoninėje, jos būklė – sunki. Jai yra penkiasdešimt su trupučiu. Mūsų artimoje aplinkoje jau yra mirę 2 žmonės, taip pat yra itin daug sergančių šiuo virusu.

Kaip atsilaikote psichologiškai? Kaip jaučiasi vaikai?

Nuo tavęs niekas nepriklauso, gyveni ir tiek.

Nors mūsų karta dar yra užgrūdinta istorijos ir apie žmones, gimusius vėliau nei 1995 metais, dažnai pagalvojame, jog jie yra „ištižę“, bet iš tiesų jie yra be galo stiprūs ir atsakingi. Pavyzdžiui, mano sūnus grįžo iš Barselonos su apsauginėmis kaukėmis, kurių sugebėjo gauti tuo metu, kai jų niekur nebuvo, atvežė jų dar ir mums. Visur Barselonoje jis vaikščiojo tik su specialiu respiratoriumi, nuolatos dezinfekavosi rankas – virusu neužsikrėtė.

Mane nustebino toks jaunosios kartos atsakingumas šiuo metu. Jie mokosi internetu karantino metu. Anot mano sūnaus, jo karta augo su kompiuteriniu žaidimu, kuriame viskas vyksta panašiai, kaip šiuo metu vyksta realybėje – jis sakė, kad paskutinė „kris“ Grenlandija, ir kai tai nutiks – vadinasi, viskas – maras. Galima sakyti, kad ši situacija jam ir jo kartos jaunuoliams jau yra „pažįstama“ – jie puikiai žino, kokiais būdais virusas plinta ir kaip reikia saugotis nuo jo.

Ko palinkėtumėt lietuviams?

Nebambėti. Ir sveikatos. Taip pat pasidžiaugti Lietuva – juk jau tuoj sodybose ir kaimuose pradės dygti salotos, bus galima gauti natūralaus, savo pačių auginto maisto.