K.Gigevič – apie „Burning Man“: vyrai balerinų sijonais, „teismas“ vidury dykumos ir areštinė

Vasaros ir rudens sandūroje Nevados valstijoje plytinti Juodosios Uolos dykuma kardinaliai pasikeičia – kalnais apsuptuose smėlio plotuose suklesti tikrų tikriausias miestas ir įsižiebia gyvybė. Šimtai įspūdingų instaliacijų, tikrais meno kūriniais virtusių fantastinių automobilių ir, svarbiausia, festivalio pabaigoje užsiliepsnojanti „Degančio žmogaus“ skulptūra – unikalaus pasaulio atributai, kurio dalimi kasmet tampa 80 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio.

Po šešerių metų pertraukos į „Burning Man“ bendruomenes gretas įsiliejo plaukų stilistas Kevinas Gigevič. Su portalu Žmonės.lt jis sutiko pasidalinti savo įspūdžiais ir patarimais, ką reiktų žinoti visiems, svajojantiems bent kartą gyvenime leistis į meno, laisvės ir draugystės kupiną „Burning Man“ pasaulį.

Atranka į festivalį – tarsi į darbą

Kevino Gigevič „Burning Man“ krikštas įvyko prieš 6-erius metus. Tuo metu jis apie festivalį beveik nieko nenutuokė – esmines detales žinojo iš nuogirdų, tačiau papildomai nesidomėjo. Juodosios Uolos dykumoje vykstantis festivalis niekada nebuvo jo prioritetinė kryptis, priešingai nei dalies žmonių, visą gyvenimą svajojančių čia sudalyvauti. Vis tik kompanijos ieškojęs draugas paskatino Keviną vykti kartu, tačiau važiuoti stilistas sutiko su viena sąlyga – visais reikalais ir niuansais rūpinsis ne jis.

„Draugas surado „Lithuanica Birds Camp“ – lietuvių bendruomenę, jau daugybę metų važiuojančią į festivalį ir turinčią didelę patirtį. Tada abu ėjome į pokalbį su Arvydu ir Žaneta – vyru ir žmona, kurie kuruoja visus stovyklavietės reikalus ir vykdo žmonių atranką“, – Žmonės.lt pasakoja Kevinas.

Gali kilti klausimas – kam reikalinga ši atranka? Pirmoji priežastis – norinčių važiuoti į „Burning Man“ yra šimtai tūkstančių, o patenka tik 80000 išrinktųjų. Nors nėra griežto limito, kiek lietuvių gali dalyvauti (prieš šešerius metus vyko trisdešimt žmonių, o šiemet vietoj suplanuoto dvidešimties dalyvių nuskrido virš penkiasdešimt), asmenų skaičių riboja keletas faktorių.

„Kiekvienai stovyklavietei duodamas plotas atsižvelgiant į dalyvių skaičių, renginių ir siūlomų pramogų, kurios pritrauktų žmones, kiekį. Vis tik vieta nėra pagrindinis kriterijus, lemiantis, kiek žmonių važiuos – daugiausiai nulemia stovyklavietės išlaikymas, galimybės apsirūpinti vandeniu ir maistu. Aišku, lietuviai gali keliauti ir pavieniui, o šiemet susikūrė dar viena lietuvių stovyklavietė“, – dalijasi Kevinas

Antroji priežastis – ieškoma asmenų, kurie gali prisidėti prie stovyklavietės gerovės, įsisąmonina festivalio principus ir suvokia, kad jų lauks ne tik malonios patirtys. Vis tik plaukų stilistas pastebi, kad dalis žmonių turi susidarę klaidingą nuomonę apie „Burning Man“ vien dėl to, kad jis vadinamas festivaliu. Scenarijus, kuriame dominuoja vien linksmybės be atsakomybės, yra paremtas iliuzijomis.

„Turi būti pasiruošęs ir suprasti, kad „Burning Man“ tikrai yra daug nepatogumų – gali kilti smėlio, karščio bangos, varginti dehidratacija, nes visgi tai yra dykuma ir organizmas nepriima tiek skysčių, kiek tu išgeri“, – vardija jis.

Dalyvaujant antrą kartą Kevinui atrankoje rungtis nebereikėjo. Vis tik tai, ar pateksi į stovyklavietę, nemažai priklauso nuo to, ar po festivalio palaikai ryšį su bendruomenės nariais, dalyvauji įvairiuose renginiuose ir lietuviškame „Burning Man“ atitikmenyje „Amber Burn“: kuo daugiau prisidedi prie veiklų, tuo didesnė tikimybė, kad papulsi. Šilti ryšiai su „Lithuanica Birds“ padėjo patekti į šių metų festivalį, mat konkurencija buvo labai didelė.

„Dėl pandemijos dvejus metus festivalis nevyko, tad norinčių dalyvauti buvo labai daug, taip pat buvo sukurta labai daug meno kūrinių. Gauti bilietą buvo labai sudėtinga“, – Žmonės.lt sako Kevinas, šių metų festivalio kompanionus taip pat suradęs „Lithuanica Birds“ renginyje.

Jis priduria, kad norintys įsigyti bilietus taip pat turi praeiti atranką ir įrodyti, kad išmano „Burning Man“ filosofiją ir istoriją. Taip pat būtina apsišarvuoti kantrybe – prasidėjus prekybai, kai kuriems nusipirkti bilietą pavyksta per penkias minutes, o kitą turi laukti visą parą.

Nuo jogos pamokų iki samanės vakarėlio

Dykumoje įsikuriantis „Juodosios uolos miestas“ – ne šiaip skambiai pavadinta festivalio teritorija. Tai – oficialus miestas, turintis savo ligoninę, policiją, infrastruktūrą, oro uostą ir lėktuvus, kuriais galima nemokamai paskraidyti. Čia galioja tie patys, įstatymai kaip ir kitose JAV valstijose.

Vis tik pagrindinė šio miesto ypatybė – didžiulė laisvė. Ji leidžia rinktis tarp begalės veiklų – stovyklaviečių siūlomų renginių, vakarėlių ar meno instaliacijų, išsibarsčiusių po visą teritoriją, lankymo.

„Visos stovyklavietės kažką daro, duoda ir yra atviros lankytojams – tai lemia „Burning Man“ principai, paremti mainais ir bendruomeniškumu. Nėra taip, kad susimoki pinigus ir, pasipuošęs gražiu kostiumu, tūsini, kol kiti tau gamina maistą ir valo palapinę. Mes patys tvarkomės, gaminame, organizuojame renginius bei juose dalyvaujame“, – dalijasi K.Gigevič.

Ką festivalio dalyviams siūlo „Lituanica Birds Camp“ bendruomenė? Ji jau daugelį metų organizuoja renginį „Moonshine“, susijusį su samanės gėrimu Šiemet kiekvienas dalyvis turėjo atsivežti po butelį samanės, kuri renginio metu buvo gardinama medumi, citrinomis, žolelėmis, agurkėliais.

„Vyko vakarėlis – lietuvis barmenas padėjo paruošti gėrimus, iš Lietuvos atvykęs didžėjus grojo muziką. Be šio vakarėlio, taip pat organizavome bulvinių blynų kepimą, jogą ir porų suvedinėjimo užsiėmimus“, – portalui Žmonės.lt pasakoja vyras.

Jis priduria, kad nors festivalio teritorijoje nėra jokių kavinių, barų esama daug. Aišku, juose taip pat galioja JAV įstatymai, tad prieš pirkdami alkoholį dalyviai turi pateikti savo asmens tapatybės pažymėjimus ir įrodyti, kad jau esi sulaukęs 21-erių.

„Kiekvienas nešiojasi po keletą daiktų – gertuvę su vandeniu, vazeliną, respiratorių ir puodelį, ant kurio prisiklijuoja asmens tapatybės kortelės kopiją, nes tikrąją lengva pamesti. Vis tik šiemet kai kuriose vietose reikėjo originalų. Man buvo patogu: kadangi pasikeičiau vardą ir turėjau nebereikalingus asmens dokumentus, juos ir panaudojau“, – juokiasi Kevinas.

Beprotiški atradimai dykumoje

Kevinas pastebėjo visuomenėje vyraujantį stereotipą, kad pagrindiniai „Burning man“ akcentai – tai nevaržoma laisvė, fetišai, alkoholis, narkotikai, linksmybės, o menas boluoja pačioje sąrašo pabaigoje. Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad yra priešingai. Menas, muzika ir šviesos – esminiai festivalio elementai, svarbią vietą užima dalyviai ir tik tuomet rikiuojasi visa kita.

O meno festivalyje esama be galo daug. Po milžinišką teritoriją išsibarstę tūkstančiai įspūdingų meno kūrinių, važinėja fantastinės mašinos – artcars, kuriose vyksta vakarėliai. Bekraštė dykuma ir lyg iš niekur išnykstančios futuristinės ar itin tikroviškos instaliacijos sukuria stulbinantį efektą.

„Kartą draugas, važinėdamas vienoje iš tolimesnių erdvių, pamatė stovinčią lovą. Ten buvo wow: šalia jos buvo pastatytos spintelės, ji turėjo patalynę, pagalvėles, antklodes, o joje gulėjo dvi juodaodės ir kvietė prisijungti, – bičiulio įspūdžius atpasakoja Kevinas ir prisimena vieną iš jį sužavėjusių instaliacijų – teismo salę. – Visiškai beprotiška. Labai faina, kad ji buvo tin tikroviška – nepamiršta nė viena detalė, esanti realybėje. „Burning Man“ meno kūriniuose kiekviena smulkmena yra svarbi, tad ji padaryta maksimaliai gerai.“

Už meno kūrinius ne mažiau svarbūs ir kostiumai. Dalis dalyvių be galo stengiasi atrodyti įspūdingai, kiti aprangos nesureikšmina. Taip šiemet elgėsi ir Kevinas – jis tenorėjo, kad būtų patogu. Vyras pasiruošė tik vieną teminį drabužį – pūstą tiūlinį balerinos sijoną, mat vieną festivalio dieną visi – tiek vyrai, tiek moterys – puošiasi būtent jais.

„Man tutu – mėgstamiausias apdaras, kurį be proto patogu dėvėti, kai lauke – virš 40 laipsnių. Viskas kvėpuoja“, – šypsosi sijono nesibaidantis stilistas. Vis tik jis priduria, kad dykumoje temperatūrų skirtumai – labai dideli, tad vakare neretai prireikia ir kailinių.

Nors dalyvių fantazija dėl kostiumų nėra ribojama, „Burning Man“ organizatoriai yra prieš apdarų puošybą plunksnomis, blizgučiais ir kitomis smulkiomis detalėmis, kurios gali teršti gamtą. Jei neprišiukšlinti vis tik nepavyksta, tai reikia sutvarkyti. Kiekviena stovyklavietė privalo vietą palikti švarią, nes priešingu atveju ji gauna baudos taškų ir kitąmet nebegali įsikurti tokioje geroje vietoje kaip anksčiau.

Iššūkių nepagailėta: prieš „Burning Man“ – vizitas areštinėje

Tūkstančius viliojantis „Burning Man“ turi savo kainą. Pirmiausia – tiesiogine prasme. Bilietas į festivalį siekia apie 600 eurų, tačiau dar esama stovyklos mokesčio, svyruojančio nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Nepigus ir skrydis į San Franciską, tad festivalio entuziastams reiktų atsidėti mažiausiai 2000 eurų.

„Kaina atbaido nemažai jaunų žmonių, tad dalyvių amžiaus vidurkis yra apie 40 metų. Tai – subrendę, gyvenimo paragavę ir sau daugiau leisti galintys žmonės. Niekada negali žinoti, kokie milijonieriai sėdi šalia tavęs“, – šypteli K.Gigevič.

Kiti sunkumai – laiko juostų kaitos sukelti miego sutrikimai, didžiulis karštis, kuris palapinėje dienos metu gali pakilti iki 80 laipsnių karščio bei smėlio audros. Šiemet, priešingai nei prieš šešerius metus, jų gamta nepagailėjo.

„Pūtė vėjas su smėliu, tad reikėjo dėvėti kaukę, buvo karšta kvėpuoti, negalėjome niekur išeiti. Vis tik smėlio audros – „Burning Man“ dalis, tad jos programos nesustabdė“, – Žmonės.lt tikina plaukų stilistas.

Likimas K.Gigevič pamėtėjo ir daugiau iššūkių. Jis pasakoja, kad nors jo kompanija norėjo atvažiuoti anksčiau, kelionėje teko susidurti su nenumatytomis kliūtimis.

„Manęs nenorėjo įleisti į Ameriką. Pareigūnai manė, kad čia atvažiavau čia užsidirbinėti, nes turėjau kirpimo įrankius, daug šampūnų ir kitų produktų, kuriuos vežiausi į „Burning Man“, tad oro uoste mane sulaikė. Sėdėdamas vienutėje turėjau įrodinėti, kad visai tai man reikalinga festivaliui ir dirbsiu nemokamai. Ten išbuvau porą valandų. Dabar man tai juokinga, tačiau tada taip nebuvo“, – juokiasi Kevinas.

Vis tiek šie iššūkiai Kevino nuo dalyvavimo neatbaido – jis įsitikinęs, kad tai nebuvo paskutinis kartas „Burning Man“. Tiesa, ir čionykščiai patyrimai jo pernelyg nejaudina.

„Manęs nei pirmą, nei antrą kartą neaplankė kažkoks suvokimas ar nušvitimas, apie kurį pasakoja kai kurie žmonės. Nebuvo didelio šoko, kadangi gyvenime esu pakankamai laisvas, daug matęs ir kūręs. Galbūt įdomiausia buvo nuogų žmonių gausybė. Vėliau akys prie to pripranta ir tai tampa natūralu, – baigdamas pokalbį su Žmonės.lt sako stilistas ir pažymi dalyką, dėl kurio „Burning Man“ itin vertina. – Nors tai nėra fenomenas, pakeitęs mano gyvenimą, mane žavi čia egzistuojanti kokybė.“

Fotogalerija: