Ką daryti nusideginus, apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi? Konsultuoja gydytojas

Ypač žaibiškai reaguoti derėtų, jei tokią traumą patyrė vaikas ar kūdikis, mat netinkamai suteikta pirmoji pagalba jam gali virsti randais visam gyvenimui.

Tad kaip sau padėti ir kokių klaidų vengti, kad nepridarytume dar didesnės žalos savo ar vaikų odai, pataria Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.

„Dar iki šiol yra likę itin daug prietarų dėl to, ką daryti apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi. Žmonės žaizdą sugalvoja apsiberti druska, pasitepti įvairiausiais aliejais, kiaušiniais...

Derėtų nepamiršti, kad nudegimai yra gan specifinė trauma, tai ne kojos lūžis, kuomet susilaužai, ir viskas, trauma daugiau nevyksta.

Apsideginus dar kurį laiką oda išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai. Ir visi tie naudojami aliejai, kiaušiniai ar druska gali dar labiau iššutinti ir taip jau pažeistą vietą – tuomet ir nudegimai gali tapti dar gilesni. Dėl to siūloma stiprių nudegimų namuose nesigydyti, verčiau jau uždėti ant žaizdos švarų tvarstį ir iš karto kreiptis į specialistus“, – tikina Vytautas Vaitkus.

O jei tuojau pat to padaryti negalite, gydytojas rekomenduoja apsideginus pažeistą odos vietą tuojau pat atšaldyti.

„Jei įmanoma, apsideginę skaudamą odos vietą kiškite po tekančia šalto vandens srove ir palaikykite maždaug 20–30 minučių. Tai efektyviausias būdas, kuris ne tik palengvins juntamą skausmą, bet ir gali kiek sumažinti nudegimo lygį. Taip daryti visame pasaulyje rekomenduojama tiek apsideginus įvairiais karštais skysčiais (arbata, kava, verdančiu vandeniu), tiek ir aliejumi ar įvairiomis cheminėmis medžiagomis.

Žaizdą atšaldyti galima ir iš šaldymo kameros ištrauktais produktais, tik tokiu atveju juos prie žaizdos galima laikyti ne ilgiau kaip 3 minutes, kitaip oda gali nušalti ar netgi gangrenuoti. Jei žaizdos po vandeniu pakišti negalite, užsidėkite šaltu vandeniu sudrėkintą skarelę ir kiek palaikykite, ją vis iš naujo sušlapindami – tai taip pat palengvins juntamą skausmą“, – pataria specialistas.

Ypatingai atkreipti dėmesį gydytojas skatina odą apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi per drabužius – jų tuojau pat nuplėšti jokiu būdu negalima, nes taip kartu su jais galite nuplėšti ir viršutinį odos sluoksnį.

„Tokiu atveju derėtų iš karto lipti į vonią, apiplikytas vietas pakišti po šalto vandens srove ir tik tada itin atsargiai pabandyti nuimti medžiagą nuo odos ir važiuoti į ligoninę“, – sako V.Vaitkus.

Kada kreiptis į gydytojus?

Jeigu nudegimas nedidelio pobūdžio ir apima itin mažą odos plotą, į gydytojus kreiptis nėra būtina, tereikia laikytis rekomendacijų, ir jis praeis. Tuo tarpu, jei nudegimo plotas apima daugiau kaip 1 proc. kūno odos, anot V.Vaitkaus, gydytojams pasirodyti jau tikrai reikėtų.

„Kitaip tariant, jei žaizda yra didesnė nei jūsų paties delnas, tuomet jau reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes gali prasidėti odos infekcijos, kraujo užkrėtimai, gali pakilti temperatūra, o to patys jau tikrai nesukontroliuosite“, – perspėja specialistas.

Skubėti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus V.Vaitkus rekomenduoja ir tuomet, jei apsidegino ar karštais skysčiais nusiplikė vaikas ar, juo labiau, kūdikis – vaikų oda yra daug jautresnė, tad netinkamai suteikus pirmąją pagalbą, jiems randai ant odos gali susidaryti visam gyvenimui.

Kurio laipsnio nudegimas?

Pagal europietišką sistemą, šiuo metu nudegimo lygiai skirstomi į tris kategorijas: pirmojo laipsnio nudegimus, antrojo laipsnio nudegimus (dar išskiriami į A ir B) bei trečiojo laipsnio nudegimus. Juos atpažinti, anot Vytauto Vaitkaus, padeda ant odos susidariusios nudegimo žaizdos:

• Pirmojo laipsnio nudegimas. Oda šiek tiek paraudusi, išsausėjusi, gali būti patinusi. Šio laipsnio nudegimai dažniausiai pasitaiko pernelyg ilgai deginantis saulėje. Juntamas diskomfortas ar skausmai praeina maždaug per 4–7 dienas.
• Antrojo A laipsnio nudegimas. Ant odos iškyla įvairaus dydžio skausmingos paliesti pūslės, pripildytos audinių skysčio, kartais ir kraujo.
• Antrojo B laipsnio nudegimas. Pūslės jau yra sprogusios ar visai nesusidaro, vietomis ant odos matosi pabalusių dėmelių, oda nejautri.
• Trečiojo laipsnio nudegimas. Tai pats sunkiausias ir chirurginio įsikišimo reikalaujantis nudegimas, kurio metu oda pajuosta, apanglėja ir tenka šalinti mirusius audinius, o odą persodinti.

„Pirmojo laipsnio ir antrojo A laipsnio nudegimus galima išsigydyti ir savarankiškai, žinoma, tik tuo atveju, jei pažeistas nedidelis odos plotas. O patyrus antrojo B ir trečiojo laipsnio nudegimus būtina kreiptis į gydytojus. Jei atsiradusios pūslės ant žaizdos pačios savaime suplyšta, jau galima įtarti, kad vis dėl to tai gali būti ir gilesnio lygio nudegimas.

Dažnai žmonės yra linkę patys prasidurti šias pūsles. Aš to daryti nerekomenduočiau, nebent tikrai mokate tai padaryti itin steriliai, kad neužsikrėstumėte kraujo.

Tik visos pūslės nuplėšti jokiu būdu negalima, mat šis jos apvalkalas veikia tarsi biologinis tvarstis – jis ir apsaugo žaizdą, ir kiek apmažina juntamą skausmą“, – pataria gydytojas.

Kokios klaidos gali dar labiau padidinti randų atsiradimo riziką?

Netinkamai suteikta pirmoji pagalba apsideginus ar nusiplikius karštu skysčiu, aliejumi ar kitomis cheminėmis medžiagomis, anot gydytojo Vytauto Vaitkaus, gali dar labiau padidinti randų atsiradimo riziką, todėl gydytis didelių žaizdų įvairiomis liaudiškomis priemonėmis (druska, aliejumi, kiaušiniu) jis nerekomenduoja.

Nepatartina, anot mediko, ir ilgai delsti. Į specialistus kreiptis derėtų iškart: „Kai kurie žmonės vengia kreiptis ir mano, kad nudegimus susitvarkys patys. Iš pradžių gali pasirodyti, kad iš tiesų ir susitvarko, tačiau po to ateina su dar didesnėmis odos ar netgi sveikatos problemomis“.

Randus dar labiau padidinti gali ir tiesioginiai saulės spinduliai, todėl, V.Vaitkaus tikinimu, patyrus odos nudegimus bent iki tol, kol randas nebus iki galo susidaręs (priklausomai nuo pažeisto odos ploto, tai trunka 3–9 mėnesius), jokiu būdu negalima degintis ar leisti, šią vietą pasiekti tiesioginiams saulės spinduliams.

Dar vienas randų atsiradimo rizikos faktorius – ir žmogaus genai. Gydytojo tikinimu, nuo jų irgi priklauso tiek randų susidarymo rizika, tiek ir jų dydis.

Norite išsamiau sužinoti apie jus kamuojančius sveikatos sutrikimus ar ligas? Rašykite mums el. paštu ji24.lt@ji24.lt ir mes, atrinkę įdomiausius ir aktualiausius klausimus, susisieksime su savo srities specialistais bei pabandysime išsiaiškinti plačiau.