Ką derėtų žinoti apie vaistus? Konsultuoja gydytoja

Kaip pasisavinamos tabletės ir kapsulės?

Tos pačios rūšies vaistų būna įvairių formų: suspensijos, kapsulės, tepalai, žvakutės, tabletės ir kt. Pasak gydytojų, išgėrus tablečių ir kapsulių, poveikis juntamas po 20–30 minučių. Šios formos vaistus vartoti saugiausia, nes lengva dozuoti. Be to, kapsulės ir tabletės sukurtos taip, kad jų veiklioji medžiaga išsiskirtų ir absorbuotųsi pamažu. Jie vadinami pailginto veikimo vaistais.

Kapsulės arba specialia plėvele dengtos tabletės ne taip dirgina skrandį. Tiesa, kapsulės lengviau nuryjamos nei tabletės. Minusas tas, kad kapsulių ir dengtų tablečių smulkinti ar kramtyti negalima. Jeigu sutrikęs rijimo refleksas, geriau rinktis suspensiją arba paprastas tabletes.

Kada geriau rinktis suspensijos ar tirpios formos vaistus?

Suspensijas ir tirpalus ypač patogu girdyti mažiems vaikams (mažesnis pavojus užspringti). Dažniausiai suspensija būna malonaus skonio ir lengvai nuryjama. Be to, skysti preparatai (taip pat vandenyje tirpinami milteliai arba tabletės) yra greičiau pasisavinami – suveikia per 10–15 minučių. Juos rinkitės, jeigu norite greitesnio poveikio, pavyzdžiui, numalšinti skausmą ir pan.

Ar žvakučių formos vaistai pakankamai veiksmingi?

Taip, jų poveikis pasireiškia labai greitai, maždaug po 5–10  minučių, nes veikliosios medžiagos į kraują patenka aplenkdamos virškinimo traktą. Žvakutės dažniausiai skirtos uždegimui, skausmui ir karščiavimui slopinti. Jos kišamos į tiesiąją žarną (arba makštį sergant ginekologinėmis ligomis).

Žvakutes nuo temperatūros ar skausmo patartina naudoti tiems žmonėms, kurių jautrus virškinimo traktas, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali vartoti geriamųjų vaistų, tarkim, vemia, viduriuoja (tada organizmas nepasisavina veikliųjų preparato medžiagų). Žvakutės ypač tinka mažiems vaikams, sunkiems ligoniams, kurie negali praryti tablečių.

Kada tikslinga naudoti injekcinius vaistus, leidžiamus į veną, raumenis arba poodinį audinį?

Tokios formos vaistų poveikis būna greičiausias – suveikia per keletą minučių. Jie gelbsti ūmiais atvejais, kai ligoniui būtina skubi medicininė pagalba, žmogus yra sunkios būklės arba esant stipriai infekcijai, ligos komplikacijoms ir kt. Be to, injekcijos (jos skiriamos gydytojo) tinka sergantiems virškinimo trakto ligomis ir negalintiems gerti vaistų pacientams. 

Koks tepalų poveikis?

Tepalų formos vaistai skiriami naudoti išoriškai. Jie veikia tik nedidelį plotą – tepamą vietą. Kadangi tepalai nekenkia kepenims, juos turėtų rinktis vyresnio amžiaus žmonės, kurie vienu metu vartoja daug vaistų ir kurių sutrikusi kepenų ar inkstų veikla. Esant ūmiam atvejui (sąnarių problemoms ir kt.), gydomieji tepalai dažniausiai derinami kartu su geriamiaisias vaistais, tarkim, nuo skausmo ir uždegimo. Profilaktiškai, esant nedideliam vietiniam skausmui ar uždegimui, tepalai gali būti naudojami ir vieni.

Kokie vaistai geriausiai mažina padidėjusią temperatūrą?

Tam tinkamiausias paracetamolis ir ibuprofenas. Jeigu jau vartojate aspiriną, turite žinoti, kad jis skystina kraują. Jeigu geriate ir kitus kraujo krešumą mažinančius preparatus, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.

Nepiktnaudžiaukite paracetamoliu (jo yra daugelyje temperatūrą ir skausmą malšinančių vaistų), nes jis ypač kenkia kepenims. Gydytojų teigimu, padidėjusi kūno temperatūra – natūrali apsauginė organizmo reakcija, suaktyvinanti imuninę sistemą. Mūsų organizmas turi unikalią savybę pats kovoti su virusais ir bakterijomis, slopinti uždegimus. Pakilus aukštesnei kaip 38 laipsnių temperatūrai, daugelis bakterijų ir virusų negali daugintis, tad nereikia skubėti karščiavimo slopinti vaistais. Išskyrus tuos atvejus, jei esate nėščia, sergate cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, kepenų ligomis ir vėžiu.

Ar svarbu, kokiu paros metu vartojami vaistai?

Svarbu vaistus vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, arba taip, kaip parašyta informaciniame lapelyje. Tam tikri vaistai yra skirtingai pasisavinami. Pavyzdžiui, kraują skystinantys vaistai geriausiai absorbuojami vakare, o ir vartoti juos šiuo paros metu saugiausia. Tuos preparatus, kurie dirgina skrandžio gleivinę (pavyzdžiui, antibiotikus, aspiriną, diklofenaką, ibuprofeną ir kt.) reikia gerti valgant arba iškart po valgio. Antibiotikus geriausiai vartoti prieš pat valgį ar valgant, geležies preparatus – prieš valgį, o štai kalcio preparatus – vakare, po 19 val.

Ar svarbu, kuo užgerti vaistus?

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kokiu kiekiu skysčių ir kuo galima užgerti vaistus. Jeigu nenurodyta kitaip, tinkamiausias yra vanduo, nes kai kurie vaistai reaguoja su sultyse, piene, arbatoje ar kavoje esančiomis medžiagomis ir dėl to silpnėja arba stiprėja jų poveikis.

Antibiotikų negalima užgerti kava, pienu, jogurtu ir kitais daug kalcio turinčiais gėrimais. Ne tik kofeinas, bet ir kalcis silpnina daugelio antibiotikų poveikį. Vidurius laisvinančių preparatų negalima vartoti su pieno produktais. Pienas neutralizuoja skrandžio rūgštis ir mažina vaistų poveikį.

Geležies preparatų nepatartina užsigerti juodąja arbata ir kitais daug taninų turinčiais gėrimais, nes šie trukdo ją pasisavinti.

Blogas derinys – greipfrutų sultys su antibiotikais, migdomaisiais ir kraujospūdį reguliuojančiais vaistais. Ištirta, kad greipfrutų sultys net triskart padidina daugelio kraujospūdį mažinančių preparatų poveikį. Taip pat nedera pienas su antibiotikais ir vidurius laisvinančiais vaistais, o hormoniniai kontraceptikai – su jonažolių arbata ir kava. Vartojant vaistus nuo depresijos, nepatartina valgyti avokadų, bananų, rūkytų mėsos gaminių, juolab užgerti vaistą ramunėlių arbata. Kofeino turinčių gėrimų nemaišykite su antihistamininiais vaistais, o sumaišiusi šiukštu nesėskite prie vairo – sumažėja reakcija, dėmesingumas, atsiranda mieguistumas. Alkoholis ir kofeino turintys gėrimai, ypač energiniai, visiškai nedera su vaistais nuo skausmo, uždegimo ar alergijos.

Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja Eligija Laurusevičienė.

Plačiau apie tai, kaip išsirinkti ir vartoti vaistus, skaitykite 36-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!