Ką laimingiausi pasaulio žmonės vertina, o lietuviai, galbūt, numoja ranka?
Nuo 2012 m. Jungtinių Tautų organizacija skelbia pasaulio laimės indeksą ir keli metai iš eilės jo TOP pozicijose yra Suomija bei Danija – Šiaurės Europos bei Skandinavijos šalys. Lietuvai, remiantis naujausiu reitingu, kuris paskelbtas įvertinus 2018-2020 metų duomenis, skirta 38-a vieta.
Lyginant su ankstesniu vertinimu – pakilome trimis vietomis aukščiau, bent šiek tiek lenkiame visus savo artimiausius kaimynus, tačiau vos per Baltijos jūrą, žinute butelyje pasiekiama Danija ar Suomija, yra taip atsiplėšusios, kad vis dar tenka graužtis nagus žvelgiant į horizontą ir tikėtis jų laimės formulę adaptuoti savo visuomenėje bent per kelis artimiausius dešimtmečius.
Ko galėtume išmokti iš laimingųjų skandinavų šalių, kuriose ypatingai dideli mokesčiai, šalta jūra, mažai saulės, darganota ir brangus alkoholis, tačiau jie, rodos, jau gimsta aukšto pasitenkinimo savo gyvenimu aplinkoje ir yra laimingi su tuo, ką turi, ir ten, kur yra?
Skandinaviškoji „Hygge“
Buvimu savo gyvenimo šeimininkais, vertinančiais tai, ką jau turi, o ne tai, ką galėtų turėti, yra paremta būtent žymioji skandinaviškos laimės filosofija – „Hygge“. Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje įkūrėjas Meik Wiking, tyrinėjantis „Hygge“ – kasdienybės jaukumo, saugumo ir laisvės būseną – savo knygose teigia, kad laimės siekį danai randa kasdieniuose dalykuose ir moka susikoncentruoti į malonias kasdienes akimirkas.
Nors laimės jausmas yra trumpas, dažnai – lyg blyksnis, tačiau būtent tos trumpos, džiaugsmingos akimirkos padeda pamiršti neigiamus dalykus, kurių neišvengiamai yra bet kur, kur besime pirštu į gaublį. Tačiau, regis, danai save apsupa tikrumu (ir iš to produkuoja laimę): aukštos kokybės santykiais su šeima ir draugais, jaukiu, patogiu, skubėjimą eliminuojančiu darbo ritmu ir gyvenimu namuose, kuriuose komfortiška aplinka kuriama iš mažų detalių, laimės būsenai naudingų elementų.
Nors „Hygge“ yra jausmas, kurį kuria individualios, konkrečiam žmogui jaukumą, saugumą ir pasitenkinimą teikiančios patirtys, tokios kaip laikas su savo antrąja puse, šeima ir gerais draugais, darbas, kuris įkvepia ir įtraukia, mėgavimasis gera knyga ar įsitraukimas į rankdarbius, visgi „Hygge“ turi penkis elementus, dėl kurių mes galime pajausti ją visur. Šie elementai yra susiję su jutimais: tai skonis, garsas, lytėjimas, kvapas ir rega. Labai teigiama praktika, kaip prisikviesti laimės būseną, yra sąmoningai eiti minėtų jutimų kelių ir apsupti save tokia aplinka, kuri teiktų malonius prisiminimus keliančius kvapus, šiltus, švelnius, mielus liesti daiktus ir kitus paviršius (pvz. grindų, sienų, baldų), matymo lauke regėti brangias nuotraukas su mylimais žmonėmis ir pan.
Iš kur pasigaminti laimės hormono?
Laimės hormonas gaminasi turint santykį su objektais, kurie susiję su maloniais išgyvenimais, patiriamais čia ir dabar arba prikeliančiais mintis apie juos. Skandinavų klimatas išties darganotas, vėsus, žvarbus, tad jiems labai svarbu atmosfera, kuri sukurtų šilumos ir šviesos pojūtį.
Tai archetipas, nukeliantis į urvinio žmogaus dienas, kuomet laimė buvo lygu išgyvenimas, o išgyvenimas lygu šilumos ir sotumo suma. Tad patys svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų kurią laimės pamatą, yra priartinantys mus prie gamtos elementų ir prigimties: kailis, vilna, miško žaliavos, ugnis ir bendruomenė.
Saugumą ir laimę kuriantys elementai veikia per pačią seniausią mūsų sąmonę ir, rodos, danai tai puikiai junta bei išnaudoja savo žmogiškajai laimei kurti šiuolaikiniame pasaulyje: moka neskubėti, susikoncentruoti, rūpintis šeima ir palaikyti artimų ryšių ratą, kurti namus kaip saugią ir mylinčią jų kūną bei sielą buveinę.
Skandinavų namuose tikrai rasime natūralių audinių gaminius, tokius kaip vilnoniai pledai, lininės užuolaidos, tuzinas pagalvėlių ant sofos patogiai įsitaisyti, šiltus liestis natūralaus medžio baldus, liepsną žvakių ar židinio pavidalu bei sumaniai išdėliotus dirbtinės šviesos šaltinius.
„Hygge“ komponentai ir jų logika – aiški
Aukščiau išvardinti dalykai, kuriais galime save apsupti, yra gana paprasti, tačiau pagerina savijautą ir padeda įveikti aplinkos destrukciją. Todėl žvelgiant į laisvų spręsti, galinčių susimokėti didelius mokesčius ir dirbti vos iki penktos valandos vakaro danų gyvenimą verta nusižiūrėti jų veikimo schemas ir elementus, kurie šiems leidžia net pasąmonės lygmenyje surasti ramybės šaltinius bei suponuoja galimybę pažvelgti kitaip į patiriamas problemas bei pagerina savijautą čia ir dabar prieinamais būdais.
Sutikite, jei šiltos, į vilnonį, žemės spalvų pledą įsuktos kojos leis pasijusti bent per sprindį laimingesniu žmogumi, kodėl to nepadaryti? O kvapni žolelių arbata rankose ir nuoširdus pokalbis su artimaisiais ar draugais pridės visas trūkstamas laimės būsenos dalis: būti saugiam, sveikam ir reikalingam, dalyvauti žmogiškųjų ryšių grandinėse, – yra patys svarbiausi laimės pojūčio komponentai, sukuriami materialiais ir nematerialiais būdais.