Ką reiškia „sėdėti namie su vaiku“?
Atsimenate tą anekdotą? Grįžta vyras namo, o ten viskas – kaip po karo: indai neplauti, žaislai išmėtyti, skalbiniai nenudžiauti, vaikai murzini... O žmona sėdi ramiai fotelyje ir mezga. Vyras klausia: „Vajėzau, kas atsitiko?!“ Žmona: „Štai taip, brangusis, namai atrodo, kai aš NIEKO nedarau."
Ką reiškia „sėdėti su vaiku“? Mums, moterims, tai aišku kaip dieną, bet naujai iškepti tėtukai kartais absoliučiai nesupranta, kad tai ne laisvalaikis, ne atostogos ir ne būdas išvengti darbo. Kaip jiems tai išaiškinti?
Taip taip, mes tikrai žinome, kad motinystė – tai, kas geriausia mūsų gyvenime ir kad visus sauskelnių periodo vargus kompensuoja džiaugsmai. Aha, mes tą tikrai suprantame. Bet juk kartais taip norisi, kad suprastų ir mus, ypač silpnumo akimirkomis, kai tiesiog lūžti iš nuovargio ir nebegali būti virėja, skalbėja, slaugytoja, ekonome, tvarkytoja, maitintoja, logistikos specialiste. Ai, tiesa, dar juk reikia būti pavyzdinga žmona ir aistringa meiluže...
Prašykite ir bus išklausyta
Lengva nebus, bet pastangos vertos rezultato. Taigi, pradedame. Visą dieną praleidžiate namie, taigi vyras naiviai įsivaizduoja, kad jums visai nesunku prižiūrėti aktyviai gerklę laidantį kelių mėnesių kūdikį ir dar aptvarkyti namus, išlyginti skalbinius, paruošti sočią vakarienę (prieš tai apsipirkus), nuvežti vyresnėlį į mokyklą ir būrelius, patikrinti jo pamokas, užlėkti į vaistinę ir užukti į statybinių medžiagų parduotuvę pasidomėti, ko reikėtų buto remontui.
Ir po viso to vakare jau būnate ant nervų krizės ribos: jau prieškambaryje išsižiojusiam iš nuostabos vyrui įteikiate klykiantį kūdikį ir išrėžiate moralą, kad jis vėluoja jau dešimt minučių, o pati griūvate į fotelį kaip rąstas ir imate lieti ašaras dėl nenusisekusio gyvenimo. Ką galėtume patarti? Būti gudresnei. O tai reiškia – atsiminti, kad nė vienas pasaulio vyras nekenčia ultimatumų. Ir kaltinimai čia nepadės.
Jūsų užduotis – susitarti dėl pareigų pasidalijimo. Padėkite galvelę jam ant peties ir pasiguoskite, kad paskutiniu laiku jaučiatės pikta, nelaiminga ir išsekusi. Na, visai nebesusitvarkote su vaikais ir namais – anądien mažylio sauskelnes įkišote į šaldytuvą, o vyresnėlio plunksninę – į savo vonios spintelę. Tada giliai atsiduskite ir iškalbingai patylėkite – tegul vyras suvirškina informaciją.
Išlaikiusios pauzę ramiu tonu išdėstykite, jog jums atrodo, kad vyresnėliui trūksta tėviško dėmesio, tad būtų puiku, jei jis nuvežtų vaiką į darželį ar mokyklą ir, savaime suprantama, pasiimtų. Beje, vertėtų apsieiti be pavyzdžių, kad draugės vyras tą ir daug ką kitą jau šimtą metų daro neprašomas. Pradėkite nuo mažų žingsnelių. O jei jums atrodo, kad jūsų vyras – unikumas, laikantis ant savo stiprių pečių visus keturis namų kampus, pernelyg anksti nesidžiaukite – ir titanams dažnai atsibosta buitis...
Būkite diplomatiška
Pasiruoškite, kad vyras kartais streikuos. Sakys, kad turi daug reikalų. Be to, juk jūs vis tiek „namie sėdite“... Na, tada jam reikia duoti suprasti, kad ir jūs turite savo gyvenimą – juk reikia nulėkti ir pas odontologą, ir pas kirpėją. Nieko nėra tvirtesnio už įpročius, ir jei mylimasis įpras prie tam tikrų namų ūkio darbų ir pareigų, pats stebėsis, kodėl anksčiau, pavyzdžiui, pakeliui į namus neužvažiuodavo į parduotuvę. Tik nepamirškite jam už visas smulkmens padėkoti ir retkarčiais pasiūlykite pailsėti – juk jis irgi pavargsta.
Ką galima patikėti vyrui?
Beveik viską. Na, gal tik neverskite jo lyginti jūsų natūralaus šilko palaidinės... Dabar vyrams madinga gaminti namie – ir jei jūsiškis išbandė bent jau kiaušinienę pačirčkinti, pagirkite. Netyrinėkite kritiškai lėkštės turinio – geriau visaip skatinkite jo iniciatyvą. Jei jam pavyko koks nors ypatingas patiekalas, negaminkite jo pati – tegul tai bus „jo“ firminis. Ir jums patogu, ir vyras pamalonintas... Kurgi ne! Išgirdęs frazę: „Kuo tu mus pamaloninsi vakarienei, katinėli?“, jis tikrai negrius ant sofos prie televizoriaus. Tačiau neverta perlenkti lazdos ir visą buiteis naštą suversti vyrui: tegul jis jaučiasi taip, lyg padėtų jums labai noriai.
Nepersistenkite
Tai stiprių moterų klaida. Jos esą viską gali pačios. Na taip, tikrai gali. Tik ar reikia? Pervargusios, piktos ir nelaimingos moters šeimoje... Viena tokia dama kartą pasiguodė, kad santuokos pradžioje padarė klaidą – viską darė pati: ir vaiką augino, ir butus keitė, ir remontui vadovavo, o kai po kokių dešimt metų pasiskundė vyrui, kad jai nusibodo šeimoje būti ir moterimi, ir vyru, sutuoktinis mestelėjo: „Betgi tu pati veržeisi! Sakei, kad susitvarkysi, kad viską gali“. Taigi, pakeiskite frazę: „Aš pati!” į „Mes kartu“.