Ką „Scanorama“ atvežė iš Berlyno, Toronto ir Karlovi Varų kino festivalių?

„Kiekvienų metų pradžioje „Scanorama“ pradeda savo didįjį turą po tarptautinius kino festivalius. Vieni jų pristato ryškiausias naujienas ir formuoja Europos kino tendencijas, kiti atskleidžia tam tikro regiono kultūrinę tapatybę. Skirtingi festivaliai padeda suformuoti įvairialypę ir stiprią „Scanoramos“ programą, atveriančią platų žvilgsnį į šiuolaikinį kiną“, – pasakoja festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Berlyno aistroms nurimus

Vienu svarbiausių Europos kino forumų tituluojamas Berlyno kino festivalis ir anksčiau sulaukdavo kritikos dėl per stipriai politiškai angažuotos laikysenos, tačiau šiais metais sukėlė tikrą kontroversiškų diskusijų bangą. Ekstravagantiškos žiuri ir profesionalių kritikų nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Sprendimas „Auksinio lokio“ apdovanojimą skirti rumunų režisierės Adinos Pintilie juostai „Nieliesk manęs“, šokiruojančiai atvirai nagrinėjančiai kūniškumo temą, sulaukė prieštaringų vertinimų. Žiuri verdiktą daugelis kritikų suprato kaip tiesmuką reakciją į plačiai pagarsėjusius seksualinio priekabiavimo skandalus kino industrijoje, kurios užribyje liko iškilūs kino meistrai ir jų kūriniai, pristatyti pagrindinėje konkursinėje programoje.

Vienu ryškiausių pretendentų į „Auksinio lokio“ apdovanojimą laikytas vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filmas „Tranzitas“ atvers šių metų „Scanoramą“. Kino meistras, savo ankstesniu filmu „Feniksas“ (2014) sukūrė vieną stipriausių ir subtiliausių pasakojimų Holokausto tema, kurią savitai interpretuoja ir naujausioje juostoje. Režisierius kuria alegoriją apie šiandieninę Europą, Antrąjį pasaulinį karą perkeldamas į šių dienų Marselį. Petzoldas jungia žanrinio ir autorinio kino registrus, įtraukdamas žiūrovus į paslaptingą film noir istoriją.

Plačių galimybių aktorius Franzas Rogowskis, atliekantis pagrindinį vaidmenį „Tranzite“, kartu su garsiojo Maren Ade filmo „Tonis Erdmanas“ (2016) žvaigžde Sandra Hüller pasirodo ir kito vokiečių režisieriaus, Thomo Stuberio, juostoje „Krautuvų valsas“, Berlyne pelniusiame Kino gildijos apdovanojimą ir Ekumeninės žiuri prizą. Filmas – tikra odė humanizmui, nutvieskianti pilką darbininkų gyvenimą kasdienės magijos ir vilties blyksniais.

„Scanoramos“ programoje rikiuojasi ir kiti skirtingose Berlyno kino festivalio programose pristatyti filmai – geriausiu debiutu pripažintas ir FIPRESCI apdovanojimu įvertintas Hu Bo „Ramiai sėdintis dramblys“, tapęs programos „Specialieji seansai. Kinija: Naujoji karta“ kertine ašimi, Sergejaus Loznicos „Pergalės diena“, Árpádo Bogdáno „Genezė“, Milko Lazarovo „Moteris, vyras ir šuo“, Ioanos Uricaru „Limonadas“, Christiano Lo „Pašėlusios gastrolės“, Germinalio Roauxo „Fortūna“, Damiano D'Innocenzo ir Fabio D'Innocenzo „Vaikinai irgi verkia“, Nanouk Leopold „Kobainas“.

Debiutantų triumfas

Toronto kino festivalyje tarptautinės sėkmės sulaukė gimtojoje šalyje teigiamai įvertinta norvegų režisierės Camillos Strøm Henriksen juosta „Pakilti iš pelenų“, sulaukusi specialaus paminėjimo už geriausią debiutą. Režisierė, grakščiai jungdama atšiaurų realizmą ir vaizduotės magiją, atskleidžia, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju ir pernelyg anksti prislėgusia atsakomybės našta. Režisierė, prodiuserė Gudny Hummelvoll ir viena pagrindinių aktorių Ylva Thedin Bjørkaas laukiamos „Scanoramoje“. Jos pristatys Lietuvoje nufilmuotą juostą ir surengs meistriškumo dirbtuves „Kūrybinis debiuto iššūkis“.

Sėkmė neaplenkė ir norvegų režisierės Tuvos Novotny debiuto „Akloji zona“, San Sebastiano kino festivalyje įvertinto už geriausią aktorės vaidmenį (Pia Tjelta). Filmo emocinė įtaiga prilygsta garsiajam Edvardo Muncho paveikslui „Šauksmas“, o sudėtingas patirtis nepriekaištingai artikuliuojnatys aktoriai neišvengiamai priverčia žiūrovus patirti katarsį. Tame pačiame festivalyje Kino kritikų asociacijos apdovanojimu įvertintas Milado Alami debiutas „Širdžių ėdikas“ atskleidžia tamsias prabangiuose Kopenhagos baruose žmonos ieškančio iraniečių gražuolio Esmailo paslaptis, atveriančias apgaulingą melo veidą.

Lokarno kino festivalyje parodytas Qiu Sheng filmas „Priemiesčio paukščiai“ elegantiškai sprendžia galvosūkį apie vaikystės džiaugsmus ir brandos melancholiją. Roterdamo kino festivalyje geriausiu filmu pripažinta Cai Chengjie juosta „Našlė ragana“ išryškina susvetimėjusios visuomenės atšiaurumą. Abu filmai bus pristatyti „Scanoramos“ programoje „Specialieji seansai. Kinija: Naujoji karta“.

Vakarų Rytai Karlovi Varuose

Geografiškai artimiausias Karlovi Varų festivalis, įdėmiu žvilgsniu sekantis naujausią Rytų ir Vidurio Europos kiną, šiais metais skyrė daug dėmesio lietuvių režisierių darbams. Dokumentinio kino meistro Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede juosta „Laiko tiltai“, pristatyta festivalio konkursinėje dokumentikos programoje, kuria meditatyvią kinematografinę poemą apie praėjusį laiką, kino poeziją ir poetus kine. „Scanoramą“ užversianti juosta atskleidžia tylios, bet nuoseklios ir stiprios kūrybinės kovos prieš režimo suvaržymus raidą.

Karlovi Varų pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas ir specialaus paminėjimo sulaukęs bendros gamybos (Rusija, Lietuva, Airija, Prancūzija) Ivano I. Tverdovskio filmas „Šoklys“ tiria žmogaus žiaurumo ribas ir apgaulingą lengvabūdiško gyvenimo pažadą.

Slovėnų režisierės Sonjos Prosenc juosta „Meilės istorija“, Karlovi Varuose sulaukusi specialaus paminėjimo, perteikia jauno žmogaus susitaikymą su netektimi, panardindama į magiško mirgėjimo sklidiną vaizduotės pasaulį. Švelniai aštriomis jaunystės patirčių briaunomis vaikšto ir vengrų režisieriaus László Csuja filmo „Gėlių slėnis“ veikėjai, kuriuos gyvai ir įtaigiai suvaidina neprofesionalių aktorių duetas. Juosta to paties festivalio programoje „Vakarų Rytai“ įvertinta specialiuoju žiuri apdovanojimu.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.