Ką slepia įspūdingas Meschino kostiumas – 20 servetėlių ir įsiūtas netikėtas daiktas: „Ne kasdien tokia proga“

K.Meschino festivalio įvaizdį sukūrusi stilistė Roberta Čyžiūtė naujienų portalui Žmonės.lt sutiko papasakoti kostiumo istoriją, idėją ir užsimezgusį stiprų ryšį tarp kūrėjų.

Robertos mama Kristina Čyžiūtė mėgsta kolekcionuoti vintažinius daiktus. Viena iš jos brangiausių ir didžiausių kolekcijų, kurią rinko net keliasdešimt metų – nertos servetėlės.

„Mano mama servetėles rinko apie 22 metus – nuo pat mano vaikystės. Rinkdavo jas iš šeimos – močiučių, tetų. Ji visą gyvenimą mėgo kolekcionuoti vintažinius daiktus – baldus, drabužius. Tikriausiai pati turėjo mintį, kad servetėlės kada nors pravers kostiumų kūrime“, – naujienų portalui Žmonės.lt pasakojo R.Čyžiūtė.

Surinktų servetėlių skaičius galėjo siekti net kelis šimtus.

„Kiek turėjome, tiksliai neskaičiavome, bet buvo sukaupta apie porą didelių lagaminų“, – teigė ji.

Servetėles įprasminti Roberta svajojo jau ilgai tik laukė tam tinkamo meto.

„Ši idėja mano galvoje sukosi jau kurį laiką, o dabar atsirado puiki proga. Pats festivalio kontekstas padiktavo temą – bohemiškas stilius. Reikėjo sugalvoti, kaip tai padaryti išskirtinai, kad nebūtų į nieką panašu“, – kalbėjo R.Čyžiūtė.

Taip ilgai kolekcionuotas servetėles R.Čyžiūtės mama jai perdavė su didele meile ir pasitikėjimu: „Sakė, kad dukrai nieko negaila.“

Pasidomėjus, kaip į šią idėją reagavo K.Meschino, ji nusijuokė ir teigė, kad susitarti sunku nebuvo: „Ji iškart sutiko ir daugiau jokių kalbų nebuvo. Labai pasitikėjo ir sakė: „Varom.“

Gavusi užsakymą R.Čyžiūtė iškart kreipėsi į dukros ir mamos duetą – dizaineres Giedrę Jurę ir Emilę Jurę, kadangi žinojo, jog jų braižas padės išpildyti viską, kas buvo sumanyta.

„Jos buvo pačios pirmos į kurias kreipiausi su šia idėja. Jų ankstesni darbai yra kruopštaus rankų darbų, todėl tikėjau, kad jų stilistika ir kruopštumas padės viską išpildyti“, – su šypsena pasakojo R.Čyžiūtė.

Stilistė papasakojo, kokiu būdu iš servetėlių buvo sukurtas drabužis ir kiek jų prireikė išpildyti idėją.

„Dizainerės dėliojo servetėlę vieną prie kitos ir kūrė kompoziciją. Iš viso sunaudojome virš 20 servetėlių“, – kalbėjo pašnekovė.

Tiesa, prieš pradedant siūti reikėjo servetėles perdažyti. Pasak Robertos, gelsva spalva pabrėžia K.Meschino bruožus ir atitinka šiuolaikines tendencijas.

„Iš pradžių servetėlės buvo baltos ir įvairių baltų atspalvių, tad reikėjo jas dažyti. Dizainerėms norimą spalvą išgauti pavyko dažant per du kartus“, – pasakojo ji.

Paklausta, kodėl šią idėją panaudojo būtent Meschino įvaizdžiui, ji teigė, kad tiek jos asmenybė, tiek festivalis padiktavo šią temą.

„Karolina Meschino visada atvira naujoms idėjoms. Jai norisi sukurti ką nors nematyto. Žinoma, pats kontekstas, kad ji vyksta į „Coachellą“, uždavė toną, juk ne kasdieną pasitaiko tokios progos“, – dalijosi Roberta.

Kūrybos procesas pareikalavo mažiau primatavimų, nei įprastai yra reikalinga siuvant drabužį.

„Buvo reikalingi 4 primatavimai – 3 iš jų gamybai. Tai yra labai mažai, bet tik dėl to, kad tiek aš, tiek Karolina visiškai pasitikėjome dizainerėmis. Iš karto buvo pataikyta į Karolinos stilių. Dizainerės pažinojo jos figūrą iš ankstesnių projektų. 4 primatavimas buvo skirtas užtvirtinti stilistines įvaizdžio detales“, – kalbėjo moteris.

Gamyboje kūrėjos kreipė dėmesį ne tik į dizainą, bet ir patogumą.

„Dizainerėms sunkiausia buvo sukurti konstrukciją, kad būtų patogu judėti, nes tai nėra fotosesija, todėl neužtenka, kad drabužis atrodytų gražiai. Žmogus turi jaustis laisvai ir patogiai. Tai buvo sudėtinga padaryti, nes servetėlės nėra tampraus ir elastingo audinio, pati konstrukcija dėl to ir buvo sudėtingesnė“, – pasakojo ji.

Kostiumas buvo sukurtas per neįtikėtinai trumpą laiką.

„Užtrukome kelias savaites. Pas Giedrę ir Emilę atėjau su kostiumo idėja, medžiagiškumu, tekstūriškumu ir servetėlėmis. Mums nereikėjo ieškoti audinių, todėl sutrumpėjo visas gamybos laikas“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Roberta.

Nors konkreti įvaizdžio vizija iš pradžių nebuvo iki galo aiški, galutinis rezultatas visiškai atitiko visų pusių lūkesčius. R.Čyžiūtė pasakojo, kad dizainerės turėjo daug kūrybinės laisvės bei idėjų.

„Dizainerės pasiūlė eskizą ir mums jis iškart tiko, tad nuo pradinės minties iki pilno kostiumo nieko nekeitėme tik pritaikėme, kad drabužis būtų kuo patogesnis. Viską pavyko atlikti, nes buvo didelis pasitikėjimas ir atsidavimas tiek Karolinos, tiek mūsų kūrėjų. Atėjau su mintimi, kaip mes tai darysime: kursime iš servetėlių, jas prikelsime naujam gyvenimui, o jos buvo itin suinteresuotos pagaminti kažką nematyto“, – kalbėjo Roberta.

Nors drabužis buvo kurtas specialiai Karolinai, neatmetama galimybė, kad ateityje jį pasimatuoti galės ir kitos norinčios moterys.

„Jis liks Karolinai, nes tai – jai sukurtas vienetinis drabužis. Tačiau galbūt ateityje Karolina nuspręs jį išnuomoti“, – intriguojančiai užsiminė pašnekovė.

Servetėlių akcentus drabužiuose jau galime pamatyti ir greitojoje madoje, tačiau šiam kostiumui dizainerės ir stilistė stengėsi sukurti naują interpretaciją.

„Tai nėra nauja idėja. Pats principas su servetėlėmis jau matytas. Tokių pavyzdžių turime ir greitojoje madoje, ir kiti dizaineriai naudoja. Tačiau man ir dizainerėms iš jų norėjosi sukurti kai ką naujo, nematyto“, – teigė ji.

Gamybos procesas sujungė du mamų ir dukrų duetus ne tik kūrybiškai, bet ir emociškai. Viename iš primatavimų vietoje Robertos apsilankiusi jos mama Kristina netikėtai įsitraukė į kūrybą: padėjo siūti, dalijosi patirtimi ir atrado stiprų ryšį su dizainerėmis.

„Paskutiniame primatavime aš negalėjau dalyvauti, todėl mano mama nuvyko vietoje manęs. Susiskambinome vaizdo skambučiu, dalyvavau jame nuotoliu. Kai buvo pataisymai, mano mama liko kartu su dizainerėmis siūti, nes joms buvo smagu ir malonu bendrauti, dalintis patirtimi. Jos atrado daug bendrų dalykų. Paaiškėjo, kad su dizainere Giedre jos baigė tuos pačius mokslus“, – pasakojo stilistė.

Paklausta, ar ateityje dar ketina naudoti servetėles, Roberta teigė, kad jų dar turi daug, tad viliasi, jog dar atsiras galimybė.

„Jeigu pasitaikys tam tinkama proga, kodėl gi ne, nes servetėlių turime dar daug. Panašaus į Karolinos kostiumą daugiau nesiūsime, bet patį principą, servetėles panaudoti drabužiuose, manau, kad galima“, – užsiminė kūrėja.

Dizainerėms išpildžius kostiumo idėją, Robertai teko kita užduotis – užbaigti visą įvaizdį. Reikėjo ne tik suderinti detales, bet ir pasirūpinti, kad bendras vaizdas išliktų skoningas ir neperkrautas.

„Pats drabužis yra labai išskirtinis ir įmantrus, todėl man buvo sudėtinga užbaigti viską skoningai, kad nebūtų perkrauta. Pasirinkome kontrastingą, nuo saulės spindulių žėrinčią rankinę, patogius, šviesios spalvos kaubojiško stiliaus aulinukus“, – su naujienų portalu Žmonės.lt dalijosi pašnekovė.

Kostiumas įspūdį paliko ne tik aplinkiniams, bet ir pačiai Karolinai.

„Sakė, kad niekada nebuvo sulaukusi tiek komplimentų, ir užsiminė, kad tai buvo pats gražiausias jos dėvėtas drabužis gyvenime“, – atskleidė ji.

Gamybos procesas sujungė penkias kūrybingas asmenybes – stilistę Robertą, jos mamą Kristiną, dizaineres Emilę ir Giedrę bei Karoliną Meschino. Pasak Robertos, primatavimai peraugo į gražų, moterišką bendrystės ritualą.

„Šį kūrybinį procesą pavadinome „5 moterų projektas“. Visas procesas buvo kaip ritualas. Po primatavimų visos drauge pasilikdavome, sėdėdavome, gerdavome arbatą, bendraudavome... Atrodė tarsi laikas sustoja. Didelis viena kitos palaikymas, pasitikėjimas, meilė, tai tarsi terapinė patirtis. Daug meilės įdėta ir į patį drabužį“, – prisiminė stilistė.

Tiesa, viena svarbi kostiumo detalė nuotraukose lieka nematoma. Jo nugarinėje dalyje ties kaklu slypi ypatingas simbolis.

„Tai labai sentimentalus drabužis. Į kostiumą dizainerės įsiuvo slaptą, graviruotą sidabro laimės pinigėlį, kad kelionės metu Karoliną lydėtų sėkmė“, – atskleidė ji.

Kūrybos procesas buvo malonus abiem pusėm ir dėl Robertos kaip stilistės profesionalumo. Po projekto tą paliudijo ir dizainerės, su kuriomis dirbo.

„Dizainerėms palikau plačią erdvę ir laisvę dizainui ir sulaukiau mielos jų žinutės: „Tavo kaip stilistės sėkmė, kad tu puikiai susakei visus savo esminius darbo punktus: spalva, medžiagiškumas, drabužio stilistika, nuotaika, bet kartu palikai plačią erdvę dizainui. Šią savybę tu turi iš mamos, nes gerbi kito kūrėjo darbą“, – pasidalijo Roberta.

Šis kostiumas tapo ne tik vizualiai išskirtinis, bet ir giliai prasmingas – jis sujungė penkis skirtingus gyvenimus, o kartu ir daugybę istorijų, emocijų bei moteriškos stiprybės.

„Tai ne tik gražus, bet ir sentimentalus drabužis, kuris įkrautas palaikymo ir meilės. Kai viską pavyksta taip gražiai ir per trumpą laiką padaryti – reta. Jis pasižymi ne tik paviršiniu grožiu, bet ir filosofine prasme, kiek daug gyvenimų susijungia tame drabužyje“, – kalbėjo stilistė.

Net ir pasibaigus darbams kūrėjos tikisi, kad draugystė nenutrūks.

„Norisi vėl visoms kartu susitikti, nes buvo gera kartu leisti laiką. Užsimezgė stiprus ryšys“, – teigė stilistė.

Šis projektas Robertai svarbus ne tik dėl to, kad klientė liko patenkinta ir įvaizdis susirinko daugybę komplimentų, tačiau jame atsispindi jos svarbiausios darbo vertybės.

„Man, kaip stilistei, kuri pabaigė įvaizdžio dizaino studijas ir gilinosi į tvaraus etiško įvaizdžio kūrimą, svarbu, reikšminga ir gražu, kad tęsiu darbą pagal savo vertybes. Servetėlių, kaip seno daikto, panaudojimas sukuriant naują daiktą įvaizdžiui, kuris tuo pačiu yra ir madingas, ir ilgaamžis“, – džiaugėsi ji.