Ką verta žinoti apie gripą

Kasmet pasireiškia vis naujos gripo viruso formos arba jo atmainos: paukščių, kiaulių ir kt. 2009–2010 m. siautėjo viena pavojingiausių gripo atmainų, vadinamasis A tipo virusas (H1N1). Šis virusas labai pavojingas, nes turi kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų genų. Toks derinys pasaulyje aptiktas pirmą kartą.

Gripas – žaibiškai užkrečiama ir plintanti virusinė liga, kurią sukelia virusai (jie gali būti trijų tipų: A, B ir C). A tipo virusai yra patys pavojingiausi iš visų trijų ir mažiausiai prognozuojami. Jie yra sukėlę ne vieną daug mirčių nusinešusią gripo epidemiją. A tipo gripu serga paukščiai ir kiti gyvūnai (tarp jų ir kiaulės).

B tipo virusai taip pat gali sukelti epidemijas, bet sergama lengvesne forma, rečiau kyla mirtinų komplikacijų. B tipo gripu dažniausiai serga tik žmonės. Be to, šis virusas mutuoja rečiau nei A tipo, todėl atsparumas jam atsiranda vaikystėje ar paauglystėje. C tipo virusai patys „švelniausi“, sukelia gana nesunkias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Siaučiant šio tipo gripui, paprastai nekyla didelių epidemijų. Juo serga ne tik žmonės, bet ir kiaulės bei šunys.

Iki šiol neišrasta itin veiksmingų vaistų nuo gripo. Vienintelis ir labai prieštaringai vertinamas bei šimto procentų garantijos neduodantis būdas – skiepai. Deja, gripo virusai turi savybę kisti ir kasmet būna vis kitokie. Jie yra „protingi“: mutuoja taip, kad žmogaus organizmas nesugebėtų jam įgyti ilgalaikio imuniteto.

Gydytojo komentaras

Pagal statistiką, kasmet mūsų šalyje gripu serga 5–10 proc. gyventojų (per epidemijas dar daugiau). Gripas sukelia kvėpavimo takų uždegimą (bronchitą, sinusitą, plaučių uždegimą), taip pat vidurinės ausies, širdies raumens uždegimą, meningitą ir kt. Dėl komplikacijų žmogus gali net mirti. Todėl labai svarbu užbėgti ligai už akių ir, kai aplink siaučia gripas, stengtis nepervargti, gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, grūdintis, kasdien mankštintis, daugiau būti gryname ore, nuolat vėdinti namus, neperkaisti, vartoti natūralių organizmo atsparumą stiprinančių maisto papildų. Ir, žinoma, stengtis be reikalo nevaikštinėti po gausių susibūrimų vietas, pavyzdžiui, sausakimšus prekybos centrus.

Gripas ypač pavojingas seniems žmonėms ir vaikams. Rečiau serga kūdikiai, nes iki aštunto gyvenimo mėnesio juos saugo įgimtas imunitetas. Vėliau kūdikiai jį praranda, kol organizmas įpranta gintis nuo aplinkoje esančių virusų ir bakterijų. Vaikai iki 3–5 gyvenimo metų yra itin pažeidžiami. Ypač gripas pavojingas nėščiosioms, nes gali sukelti priešlaikį gimdymą ir kitas nėštumo komplikacijas.

Gripas prasideda staiga, pakyla didelė temperatūra (39–40 °C ir daugiau) ir laikosi 3–4 dienas (gripui būdinga aukšta temperatūra, tad jei nekarščiuojate, greičiausiai tai tik paprastas peršalimas). Skauda galvą ir akis, maudžia sąnarius ir raumenis, parausta akių obuoliai, užgula nosį, gali varginti sausas kosulys, sumažėti kraujospūdis, sulėtėti pulsas, krėsti šaltis. Ūmusis periodas trunka 3–7 dienas. Kai temperatūra nukrinta, gripas gali komplikuotis antrine bakterine infekcija. Jei neišsigulėsite ir nesilaikysite lovos režimo, gali prasidėti bronchitas ar net plaučių uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas ir kt.

Jei persirgus gripu vargina silpnumas, svaigsta ar dažnai skauda galvą, pykina, jautriai reaguojate į triukšmą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tai gali būti gripo komplikacija (meningitas ir kt.).

Kaip gydytis

♦ Ligą diagnozuoti ir skirti gydymą turėtų gydytojas. Gripo, kaip ir kitų virusų, antibiotikai neveikia, todėl neskubėkite jų gerti.

♦ Geriausias vaistas – lovos režimas, šilta vaistažolių arbata. Jei imunitetas stiprus, organizmas pats geba kovoti su virusais ir bakterijomis.

♦ Karščiuojant būtina gerti daug skysčių (geriausiai šiltų ir maždaug kūno temperatūros), vartoti organizmą stiprinančių antioksidantų. Jei nesinori valgyti – klausykite savo organizmo ir nevalgykite per prievartą. O jei apetitas yra – rinkitės lengvai virškinamą maistą (šviežius vaisius, ypač tinka įvairūs citrusai (greipfrutai, citrinos), daržovių troškinius ir pan.). Venkite rūkytų mėsos gaminių, riebaluose keptų ir gausiai sūdytų patiekalų, saldaus pieno produktų.

♦ Vaistus nuo temperatūros patartina gerti tik tada, kai ji yra didesnė nei 38,5 °C (temperatūra – natūrali organizmo apsauga, naikinanti virusas ir bakterijas). Iki tol temperatūrą muškite liepžiedžių ir aviečių arbata.

♦ Nepiktnaudžiaukite paracetamoliu (jo yra daugelyje temperatūrą ir skausmą malšinančių vaistų), nes kenkia kepenims. Aspirino nepatartina duoti jaunesniems kaip 16 metų vaikams.

♦ Persirgus gripu, imunitetas labai nusilpsta, todėl reikia ypač saugotis peršalimo, nes galite atkristi. Vartokite organizmo atsparumą stiprinančių maisto papildų su ežiuole, imbieru, vynuogių ekstraktu. Daug mikrobus naikinančių medžiagų turi spanguolės – suvalgykite po pusę stiklinės trintų su medumi.