„Kino pavasaryje“ pristatyti filmai, kurie augina: svečiai aiškinosi, kas yra „antropocenas“
Įsibėgėjęs „Kino pavasaris“ vakar pristatė sąmoningumą skatinančių filmų rinkinį „Filmai, kurie augina“. Pristatymo filmas – dokumentinė juosta „Antropocenas: žmogaus era“ – pakvietė iš arčiau pažvelgti į šokiruojantį žmogaus poveikį Žemei ir klimato kaitai. Po filmo sekė jo inspiruota diskusija „Antropocenas: konkuruojant su gamta“, kurioje dalyvavo filosofas Kristupas Sabolius, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė ir festivalio partnerio „Auga“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.
„Mokslininkai terminu „Antropocenas“ žymi naują geologinę epochą, kurioje gyvename. Tai vertybinis žmogaus santykio su aplinka pokytis. Apie tai – ir šiandienos filmas. Kiti rinkinio filmai savitai taip pat paliečia Antropoceno temą. Besaikio vartojimo, radikalaus darboholizmo, žmogaus ir gamtos santykio įtaigus vaizdavimas kine priverčia stabtelti ir susimąstyti apie mūsų santykį su Žeme ir pačiu savimi“, – diskusijoje kalbėjo K. Juščius. Pasak jo, po filmo „Antropocenas: žmogaus era“ turbūt kiekvienas susimąstė, ar šiame gyvenime elgiamės taip, kaip turėtume.
Pasak K. Saboliaus, šiuo metu mokslininkai ginčijasi, ar Antropocenas nėra pavėlavęs terminas. „Kyla ir daugiau klausimų. Ar žmogus yra kaltininkas? Ar žmogus nėra pernelyg arogantiškas visą epochą pavadindamas Antropocenu – jo santykiu su gamta“, – klausimus kelia filosofas. Jo teigimu, jeigu norime kažką pakeisti, turime atsisakyti savo patogumo, noro gauti viską čia ir dabar, o tai yra nepaprastai sunku.
Režisierė R. Barzdžiukaitė pastebi, kad žmonės dažnai į gamtą atsineša skirtingas projekcijas, požiūrį iš kasdienio gyvenimo. „Kinas leidžia į jas pažvelgti. Kartais žmonės iš paukščio žvilgsnio atrodo kaip gyvūnų rūšis“, – užsimindama apie naujausią filmą kalbėjo režisierė.
R. Barzdžiukaitės dokumentinis filmas , ne tik įtrauktas į rinkinį „Filmai, kurie augina“, bet ir vienu metu net 19-oje miestų uždarys šių metų „Kino pavasarį“. Talentinga kino kūrėja nukelia į milžinišką, Juodkrantėje esančią kormoranų koloniją, kuri ilgainiui tapo mirusiu mišku. Lokarno kino festivalyje aplodismentų negailėję kritikai jos kūrinį pavadino dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sinteze.
Kitas tvarumo rinkinio filmas yra režisierių Enrico Parenti ir Stefano Liberti , kuris atveria vartotojiškumo skaudulius. Filme rodomas kiaulienos ūkio tinklas, sojos pupelių plantacijos Brazilijoje ir itin modernios skerdyklas Kinijoje, kurios atstovas spaudai didžiuojasi, kad per valandą galima paskersti net 600 kiaulių.