Kad kojos nepakištų kuklumas: kaip įgauti pasitikėjimo savimi?

Tačiau kur kas dažniau prireikia kalbėti viešai, prieiti prie jus sužavėjusio vyriškio, pirmai pradėti pokalbį, nebijoti užsukti į furšetą ir jame jaustis laisvai. „Step by step“, – kaip pasakytų anglai, ir viską pasieksite.

Drąsi pelytės strategija

♦ Vengimo išlaidos. Baiminatės ką nors užkalbinti, ko nors pareikalauti ar paprašyti, o gal – informuoti? Gal trokštate pristatyti šefui žaižaruojančią idėją, tačiau nedrįstate praverti tamsia oda apmuštų durų? Paskaičiuokite, kiek jums kainuoja toks delsimas, ir žengti pirmą žingsnį bus lengviau. Dažniausiai kuo ilgiau laukiate, tuo daugiau prarandate. Gerą idėją gali išsakyti kas nors kitas. Jūsų klaida, apie kurią tylėsite, galiausiai taps pagaliu firmos sėkmės ratuose (ir ją, žinoma, pastebės), o kol vengsite paprašyti didesnės algos, teks arti už mažą.

♦ Atidėliojimas. Net kai pasiryžtate „štai imsiu – ir padarysiu!“, gali būti baisu. Norėsis tai, ką pasižadėjote nuveikti, nustumti kuo toliau, kad kuo ilgiau pagyventumėte be stresų. Tokiu atveju pamėginkite užsirašyti tuos išsisukinėjimus, kuriuos pati sau mintyse kartojate. Yra tikimybė, kad, dešimtą kartą perskaičius ką nors panašaus į „aš nesugebėsiu rišliai visko papasakoti“ arba „ir vėl imsiu rausti kalbėdama“, tai atsibos jums pačiai. Parausite, na ir kas?.. O geros idėjos ir Afrikoje – geros. Ne taip jau ir svarbu, kad jas išdėstytumėte gramatiškai taisyklingai. Vis tiek būsite ir suprasta, ir išklausyta, o antrą kartą bus kur kas lengviau.

♦ Mažasis mano šefas. Jei šalia kurio nors žmogaus (dažniausiai tai būna viršininkas, ir nebūtinai jūsų) jaučiatės mažytė, kvaila, bejėgė ir net žodžio nesugebate iš baimės pralementi, pamėginkite tokią strategiją. Įsivaizduokite, kad augate, kol galva pasiekiate lubas. Iš tokio svaiginančio aukščio jus gąsdinanti persona atrodys it penkerių metukų vaikas, kuriam labiausiai reikia trupučio meilės ir ledų. Greičiausiai panūsite mažyliui motiniškai nusišypsoti. Taip ir padarykite!

♦ Traukos centras. Sunku dirbti komandoje? Nejauku draugų būrelyje? Esate sutrikusi ir blaškotės niekaip nerasdama vietos ir jausdamasi taip, it visi nuolat į jus spoksotų? Užuot galvojusi, ką kiti gali duoti jums, mąstykite apie tai, ką pati galite duoti šalia esantiems kolegoms. Gal jiems reikia informacijos, gal – patarimo, gal paprasčiausiai apkabinti pečius ar pakviesti vakarienės? Pastebėjote, kad Petras labai susirūpinęs dėl ataskaitos, o Lidija nervinasi po pokalbio su sutuoktiniu? Suteikite tai, ką galite. Pradedant paprasčiausiomis priemonėmis (kad ir geru pyrago receptu), baigiant žmogiška šiluma, užtarimu ir palaikymu. Pamatysite, netrukus žmonės patys bursis aplink jus.

Pirmos 30 sekundžių

♦ Pasitikėjimas savimi. Jei nejauku, trokštate pasislėpti po stalu ar virsti vandeniu ir susigerti į kilimą – žmonės tai iš karto pajus. Jei apsimetate, kad pasitikite savimi ir viskas gerai, – taip pat pajus, jog tai netikra. Ką daryti? Pamėginkite prisiminti tą kartą, kai švytėjote tiek iš vidaus, tiek iš išorės. (Gal kai vilkėjote raudoną suknelę?..) Kūnas sureaguos automatiškai. Ir tai užfiksuos aplinkinių žvilgsniai – jie jau kitaip su jumis bendraus. Ir pati kitaip jausitės.

♦ Akių kontaktas. Jis labai svarbus formuojant pirmą įspūdį apie jus – nuoširdus, atviras, šiltas žvilgsnis nutiesia raudoną kilimą bet kokiam pokalbiui ar susitikimui. Jis parodo pašnekovui, kad iš tiesų domitės juo, o ne skrajojate mintimis kažin kur. Kūno kalbos specialistai teigia, kad „verslo žvilgsnis“ slenka pašnekovo veido trikampiu nuo akių iki nosies, o įsimylėjėliai paprastai žvelgia vienas kitam į lūpų, nosies, akių zoną.

♦ Pralaužti ledai. Pasakykite bet kokį komentarą apie jus supančią aplinką – nėra labai svarbu, kaip ir apie ką tai bus. Taip parodysite pašnekovui, kad esate nusiteikusi bendrauti. Manote, kad derėtų būti sąmojingai ar rafinuotai? Ne! Pakaks būti tiesiog mielai ir šiltai. O tai tikrai mokate – prisiminkite kad ir paskutinį pokalbį su draugais ar šeimos nariais.

♦ Detalės turi žavesio. Nenutylėkite mielų smulkmenėlių – pavyzdžiui, „aš gyvenu Vytauto gatvėje, šalia tos nuostabios kepyklėlės, – gal teko kada nors ten užsukti?“ Tai paįvairina pokalbį, padeda atrasti bendrų interesų ir neapsunkina giliomis politinėmis temomis. Netrukus pasijusite kaip įsiplepėję seni draugai!

♦ Bėgimo čempionė. Pokalbis išsisėmė? Jums, matyt, kyla noras kuo greičiau sprukti, nes tarp jūsų ir pašnekovo pakibusi tyla kelia nerimą ir įtampą. Neskubėkite bėgti. Geriau užbaikite pokalbį jį apibendrindama („buvo labai puiku sutikti savo bendrapavardį, ir dar iš Dzūkijos!“), padėkodama pašnekovui. Kai ateityje susidursite su tuo pačiu žmogumi, bus daug lengviau bendrauti. Viena moteriškė savo būsimą vyrą susitiko lifte, kai tiesiog pasisuko į jį ir paklausė: „Ar jūs taip pat į konferenciją?“

Kalbėti viešai ar nusišauti?

Dažnai kukliems žmonėms sunku bendrauti dėl to, kad jiems norisi padaryti kuo geresnį įspūdį aplinkiniams (o paslapčia norisi būti puotos karaliais). Tai kelia įtampą ir visas frazes, kurias ketinate išsakyti, norisi apgalvoti ir įvertinti.

♦ Išmėginimas išmėginimui nelygus. Nerimas, kurį jausite prieš lemtingą įvykį, priklauso nuo dviejų dalykų: nuo to, kokių pasekmių gali turėti jūsų pasisakymas, ir nuo to, kiek tikite, kad jums pasiseks. Kai įvertinsite šiuos du faktorius, žinosite, kiek ir kaip reikia pasiruošti, be to, mažiau stebins jūsų kūno reakcijos. Jei iš tiesų yra dėl ko nervintis, gali ir supykinti. Taip pasitaiko visiems. Bent dešimt kartų giliai įkvėpkite (kad oras nukeliautų iki pačių kojų pirštų galiukų), ir jaudulys sumažės.

♦ Širdis krūtinėje gerai pritvirtinta. Jei taip jaudinatės, jog atrodo, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės, dreba keliai, virpa rankos, – yra du sprendimo būdai. Galite pasijuokti iš savęs (juk nei širdis iššoks, nei rankos nukris), jei tai jums padeda. Tačiau patikimesnis būdas yra koncentruotis ne į savo kūno reakcijas („štai stoviu dabar ir jaučiu, kaip viskas viduje virpa, tuoj vemsiu nuo įtampos“), o į pranešimo turinį (kaip formuluoti sakinius, ką pabrėžti, kada daryti prasmines pauzes). Jei vos pažvelgus į klausytojus jus suima paniška baimė („jie visi kur kas gudresni už mane“), žiūrėkite kur nors aukščiau nei žmonės. Kai geriau pasijusite, jau galėsite ir atskirus veidus įžvelgti, ir nusišypsoti pažįstamiems. Skamba neįtikinamai? Bet tai realu!

Nespruksiu iš furšeto!

♦ Žemėlapis. Ne, ne kelių žemėlapis. Pokalbių žemėlapis. Jis ypač pravers tuomet, kai teks bendrauti su mažai pažįstamais asmenimis. Juk situacija „švediškas stalas, visi būriuojasi grupelėmis, pažįstami išsibarstę kas sau, o aš stypsau čia kaip pakelės stulpas su taure rankoje“ iš tiesų kelia nerimą. Taip galite sulaukti, kol kas nors prieis prie jūsų, bet daug geriau čiupti jautį (tiksliau, kuklumą) už ragų ir imtis iniciatyvos pačiai.

Prieikite prie tokio pat vienišo žmogaus arba prie grupelės, kurios sudaromas ratas nėra uždaras (tai yra neverbalinis signalas, kad jie mielai priimtų dar ką nors). Tada išsitraukite savo žemėlapį. Jis rodo, kad visi tokie pokalbiai prasideda nuo bendrų frazių – susipažinimo, prisistatymo, aktualių temų aptarimo. Visada galite šnekėti apie tai, kas yra aplink: vaišes, gėrimus, salės papuošimą ar vakaro programą. Taip netruksite pastebėti, kuri iš temų labiau domina pašnekovą, o tuomet pereikite ir prie asmeninių. („Taip, mane irgi sužavėjo raudonasis vynas. Pastebėjau, kaip profesionaliai nupasakojote jo skonio niuansus. Matyt, domitės vynais?..“) Jei norite baigti pokalbį, atsiprašykite pašnekovo, pasakykite, kad buvo malonu su juo bendrauti, o dabar pastebėjote pažįstamą, su kuriuo taip pat norėtumėte žodeliu kitu persimesti. Kai tik išmoksite šį paprastą žemėlapį (susipažinimas – bendros temos – asmeniškesnės temos – pasikeitimas adresais – atsisveikinimas), netikėti pašnekesiai ir susitikimai nebekels nerimo.

♦ Ne kometa, tik žvaigždutė. Dažnai kukliems žmonėms sunku bendrauti dėl to, kad jiems norisi padaryti kuo geresnį įspūdį aplinkiniams (o paslapčia norisi būti puotos karaliais). Tai kelia įtampą ir visas frazes, kurias ketinate išsakyti, norisi apgalvoti ir įvertinti, žvelgiant į jas kiekvieno šalia esančio akimis. Kol tai atliekate, pokalbio gija jau neaišku kur nusivyniojusi. Geriau laikykitės tik dviejų paprastų taisyklių: būkite spontaniška – išsakykite mintis, kai tik jos šauna į galvą, ir nebūkite kritiška aplinkiniams – kodėl su jais turite elgtis taip pat žiauriai, kaip su savimi? Jums tai nė trupučio nepadeda, jiems taip pat nebus nuo to geriau. Čia juk ne žaidimas „Trys milijonai“, kur reikia demonstruoti intelektą. Tik paprasčiausias vakarėlis!

♦ Apšilimas. Atvykite šiek tiek anksčiau, kad galėtumėte pabendrauti su žmonėmis akis į akį. Nes jei ateisite pavėlavusi ir išvysite, kad visi jau susibendravę, bus kur kas sunkiau įsilieti į šurmulį ir rasti ten savo vietą. Pasikalbėkite su 8 ar 10 žmonių, tačiau trumpai – kad nepradėtumėte jausti pernelyg didelės įtampos. Vėliau galėsite grįžti prie tų, kurie jus labiausiai sudomino ar šalia kurių jautėtės geriausiai.

♦ Šilta ir miela. Žmonės, kurie bijo, dažnai slepiasi po abejingumo ar šaltumo kauke. Ir taip, patys to nenorėdami, pakliūva į uždarą ratą: aplinkiniams pažvelgus į griežtą veidą, sučiauptas lūpas, ant krūtinės sukryžiuotas rankas atrodo, kad šis individas tikrai nenori bendrauti, geriau tokiam po kojomis nesipainioti. O individas jaučiasi vienišas ir tik dar kartą patvirtina įsitikinimą, kad „aš nepatrauklus, neįdomus, ir niekas su manimi nenori bendrauti“. Kad jūsų neištiktų toks likimas, nebijokite aplinkiniams atskleisti savo vidinės šilumos. Šypsokitės. Stenkitės žvelgti į aplinkinius su meile (jei nepavyksta, mėginkite mintyse kiekvieną pagirti: šios gražus sijonėlis, o ana puikius plaukus turi). Ir venkite nuleisti galvą, įtraukti pečius – psichologai sako, kad tokia poza skatina panirti į save. O pakelta galva, tiesi nugara, priešingai, skatina kreipti dėmesį į išorę. Jums to juk reikia, ar ne?..

Kibirkščiuojantis flirtas

♦ Aš ir kitas Aš. Susikurkite savo alter ego, kuris sakytų tai, ko jūs nepasakytumėte, ir darytų tai, ko įprastai nedarytumėte (nes tikrasis aš šiek tiek kuklus, o štai tas naujasis – nė trupučio!). Taip jausitės žaismingesnė, o flirtas eisis kur kas lengviau. Lengvabūdiškumas labai pravers, kai kas nors į jūsų flirto signalus neatsakys tuo pačiu: „Na ir kas, juk tai ne aš, tai kitas Aš! Be to, visa tai – tik žaidimas!“ Net ir scenos žvaigždė Beyonce turi susikūrusi savo kitą – sceninį ir seksualų Aš, kurį vadina Sasha. Matyt, jis taip pat praverčia.

♦ Ir aš, ir Aš taip manau! Nebijokite žmonėms atskleisti, kad pritariate jų išsakytoms idėjoms. Juk jie, kaip ir jūs, kur kas mieliau išgirstų „o, žinoma, puiki mintis, visiškai su jumis sutinku!“, nei „tikrai taip galvojate? O enciklopedijos neteko vartyti?..“ Pritarimas ne tik paglosto pašnekovui savimeilę („na va, koks esu protingas, gudrus ir intelektualus“), bet ir atskleidžia, kad jums jis patinka. O tai paglosto savimeilę dar labiau. Juk taip gera kam nors patikti...

♦ „Ne“ nereiškia „niekada“. Kartais, kai kuo nors domitės, galite būti atstumta – tiesiogiai ar (kur kas dažniau) netiesiogiai. Strategija paprasta: a) greitai peržvelkite savo veiksmus – gal kur nors suklydote? b) imkitės ginti savo vertę – gal tas žmogus buvo blogai nusiteikęs, gal jam skaudėjo dantį, o gal paprasčiausiai jis neturi gero skonio... c) mėginkite laimę su kuo nors kitu. Būtinai. Ir jokio kompromiso!