Kada Algis Ramanauskas-Greitai jaučia gėdą už savo šalį?

Čia koncertuos Algio Ramanausko-Greitai Nepriklausomybės atkūrimo aušroje inicijuotas projektas “Svastikos Sukitės Greitai” (SSG) su draugais – Martynu Kavaliausku, Rafailu Karpiu, Justinu Jaručiu, Giedre Kilčiauskiene ir Buduliu.

Per daugelį metų muzikos grupė, be abejo, mainė narius, repertuarą ir daugelį kitų atributų, bet SSG lyderis ir idėjinis vadas nepasikeitė. Atvirai ir sąžiningai jis atsako į mūsų klausimus – be abejo, kaip visuomet, atsakymų kalba nė truputėlio neredaguota. Kodėl, sužinosite jau po kelių eilučių. 

Kalbininkas, dainų kūrėjas, muzikantas, aktorius, radijo ir televizijos laidų vedėjas – išrikiuokite šiuos savo amplua chronologiškai. Galima ir su trumpais komentarais, primenančiais apie pirmuosius kiekvieno žingsnius. Kuris amplua lengviausiai monetizuojamas, kuris – įdomiausias asmeniškai? Ar galime tikėtis naujų visuomenei atvirų gyvenimo vingių?

Sakyčiau, pradėjau nuo apgailėtino savamokslio muzikavimo su dainų kūrimu, po to sekė laidų vedimai radijuj, TV, balso aktorystė su Radioshow, vėliau ir TV aktorius, o dabar – ir teatro. Kalbininku gi gimiau.

Lengviausiai monetizuojama yra TV veikla, bet asmeniškai įdomiausia yra muzikavimas ir vaidybiniai vaizdo darbai. Dabar prieš akis – pilno metro vaidybinis filmas, pirmasis mano gyvenime. Juo ir gyvenu.

SSG yra viena seniausių vis dar aktyviai koncertuojančių Lietuvos grupių. Ar jaučiatės už tokią ištvermę pelnytai vertinamas klausytojų, renginių organizatorių? Gal teko skaičiuoti, kiek kartų gerbėjų jau spėjo pasikeisti?

Mes esam subkultūrinė, veik undergroundinė grupė, užsiimanti fusion su šiek tiek pop, pankroko ir metalo. Mums svarbiausia kad ne gėda prieš kolegas muzikantus, štai ir viskas. 

Gerbėjų kartų galėjo būti ir kokios trys, gal daugiau. Grojam nuo 1990 gal, su pertraukom ir pasikeitimais. Plius, SSG natūraliai atstovauja ir muzikinį Radioshow sparną. (“Atstovauti” galima ir ką, nebūtinai, kam, kaip iš piršto išaužė kalbajobai, norėdami parodyti kad kažką dirba. Nes, pavyzdžiui, juk “reprezentuojame” mes ne kam, o ką, tiesa? Matot, kiek kalbajobai prišnerkštė mūsų kalboj. Prakeikti kalbajobai, kad jie išdvėstų.)

Ar šiandien svarbu, kad tavo muziką grotų radijas? Kaip naujus klausytojus verbuoja SSG?

Svarbu, be abejo, bet beviltiška. Šiandien yra labai daug lietuviškų grupių ir atlikėjų, ir daugybė jų yra neblogi ir verti populiarumo. Mes to traukinio nei vejamės, nei pavysim. Plius, turime viskam atviras Youtube, Soundclond, etc. platformas. Ten viskas telpa, ir ten viskas suranda savo klausytoją. 

Aišku, norisi turėti didesnį klausytojų ratą, norisi surinkti pilnas arenas. Bet aš kryptingai ten neinvestuoju savo laiko kaštų. Aš tik darau tai, ką noriu, ir kartais savo rezultatus pademonstruoju Feisbuke ir Yuotube. Tikiuosi kad šitaip užverbuoju naujus klausytojus, nes tai, ką darome, yra visai neblogai, dievaži.

Kurie užsienio atlikėjai, jų įpročiai scenoje, padarė didžiausią įtaką tam, kaip SSG skamba gyvai?

Man dažnai prikiša Zappą, atseit, “nu jaučiasi pas jį Zappa žiauriai”, bet man tokios kalbos atrodo juokingai. Taip, Zappa man padarė didžiulę įtaką, kaip gitaristui. Bet tie, kas tikrai girdėjo Zappą, ir kartu žino, kas yra 1977-1990 Genesis, paripažins kad SSG muzikoje žymiai daugiau būtent Genesis įtakos, ypač kai aš jau keli metai kaip scenoj groju bosu, o ne gitara. Tiesiog čia vėl tie patys štampai – girdėjo kad man patinka Zappa, tai ir sako kad “kiek daug pas jį Zappos”, nors, jeigu ką ir mėgdžioju, tai tikrai ne jį, o daugiau Genesis, ELP, Steely Dan, King Crimson, ir tik po to – Zappą. Ir ne mėgdžioju, o tiesiog esu įtakotas – skirkime. Čia kaip ir su Citroen – kai mirsiu, tai mirsiu nuo to debiliško visur užduodamo klausimo “tai vis dar esi ištikimas Citroenams, a ne?” Nei aš ištikimas, nei ką. Man ne tik sitroenai patinka, o dar ir krūva kitų gamintojų.

Šiaip, SSG visi muzikantai, net samdomi, yra mano indoktrinuoti groti taip, kaip jie mėgsta. Tai vienintelis būdas išlaikyti kolektyvą, kuriam negali garantuoti poastovaus didelio atlyginimo. Pavyzdžiui, būgninikui aš beveik niekada nesakau, kaip groti. Aš noriu kad jam patiktų, kad jis pats pasirinktų kiekvienam kūriniui kažkokį savo raštą.

Ką manote apie angliškai dainuojančius lietuvių (ar bet kurios kitos ne anglakalbės šalies) muzikantus?

Nieko negalvoju. Anglų kalba yra tarsi pop muzikos lingua franca, ir čia nieko nepadarysi. Baisu, kai lenda ruso-lietuviškas akcentas. Baisu, kai dainuojama “mes esam Eurovizijos sasyskos”, nes wiener nėra winner. Tada jauti gėdą už savo šalį. Ir atvirkščiai – labai smagu kai sužinai kad štai šitas puikia anglų kalba sudainuotas gabalas yra, pasirodo, mūsų mergaitės Jazzu darbas. Visaip būna, žodžiu.

Ar kokybiškos dainos, muzika iš esmės gali pasenti – bent jau morališkai? Kurių iš SSG repertuaro nebesinori (ar tiesiog nebegalite) šiandien atlikti?

Pasenti gali, deja, kaip kad paseno Bachas, kuris šiandien yra tiesiog per primityvus, nes muzika pažengė daug toliau. Aš jau nekalbu apie tuos itin primityvius XVI a. klavesininius zirzalus, kurių jau niekas ir neatsimena, ir teisingai daro. 

Bet pop muzikoj, kur labai svarbu ir tekstas, kai kurios dainos gali nepasenti ir porą šimtų metų. 

Iš SSG repertuaro nebegrojam pačių seniausių dainų, nes tada buvo kurta ne visai tai, švelniai tariant. Kai kurie seni SSG gabalai, tokie kaip “Mano Katė…” šiandien yra inkorporuoti į kitus SSG gabalus, ir kažkokie jų fragmentai nuskamba jau ten. 

Matot, SSG susikūrė tai laikais, kada bet kas galėjo Lietuvoje sukurti daugiau mažiau populiarią grupę, nes konkurencija buvo labai maža. Mums pasisekė tiesiog.

Muziką renkate nuo paauglystės. Ar vertinga tai įrašų kolekcija – na, namo ar automobilio verta? Kaip manote, ar galima daug apie naują pažįstamą, pirmąkart užsukus į svečius, spręsti pagal jo įrašų lentyną? Arba knygų?

Mano kolekcija dabar yra pora plastiko maišų su atviros ritės tipo juostom ir laužas kompakt-kasečių. Viską seniai turiu skaitmenoje. Tokie laikai, ir nieko čia tokio. 

Be abejo, žmogų pažinsi iš jo mėgstamos muzikos. Pavyzdžiui, jeigu patenki į namus, kur surinkta visa Pūko kasečių kolekcija, lauk nelaimės. Manau kad ir vaikus šulinyje skandina dažniau tie, kam patinka Kučinskas ar Cicinas, o ne Skamp. Knygos, aišku, pasako apie namų ūkį panašiai daug.

Koncertuose pastaruoju metu dalyvauja ir daug SSG draugų. Kaip jie atrenkami? Kokius kriterijus turi atitikti? Ar yra muzikantas, kurio jokiu būdu į sceną neįleistumėte? 

Draugų konceptas atsirado ne iš gero gyvenimo, taip sakant. Tiesiog vieną kartą likau ant ledo, kai grupės vokalistas, kuris ir taip jau rodė nepatikimo žmogaus ženklus, pareiškė kad jis negali dalyvauti seniai suplanuotame koncerte. Tada ir kilo idėja gelbėti planuotą pasirodymą su “SSG draugais”. Tiesiog pasiūliau savo tikriems draugams Baumilai, Didžiuliui, Karpiui, Jaručiui, ir kitiems sudalyvauti, jiems patiems pasirenkant vieną ar kelias SSG dainas. Buvo smagu, todėl tą ir tęsiame. Tam tikra prasme SSG yra grupė, kur vokalisto nėra, o jo funkciją pripuolamai atlieka keli mano draugai. Aišku, mes turim ir SSG vokalistę Giedrę, bet vyrišką vokalą čia perėmė draugai. Ir tai yra labai miela. 

Jei Lietuvoje staiga viskas taptų gerai ir nebeliktų iš ko juoktis ar ką ironizuoti, ar SSG būtų priversti baigti karjerą?

Matot, SSG yra visų pirma muzikinė grupė, o ne platforma politinei satyrai ar sarkazmui. Todėl SSG mano gyvenime dingtų paskutiniausiai. SSG nėra ironizuojanti grupė. Tai tiesiog neblogo lygio muzikinis aktas, kuriam nesvetima dar ir pajuokauti scenoje.

Gal ir banalu, bet negalime nepaklausti. Kaunas įkvepia, juokina, virkdo ar džiugina?

Kaunas ir juokina, ir džiugina. Kauno publika yra draugiškiausia. Kaunas atsigavęs, ačiū Dievui.