Kai aš buvau paauglė: mama Evelinos Sašenko iš akių nepaleido net mokykloje

Paauglystės fotografijoje, kuria E.Sašenko dalijasi su Žmonės.lt skaitytojais, dainininkė įsiamžino drauge su seserimis. „Visos mes dainavome viename šeimyniniame ansamblyje, kartu su mumis pasirodydavo ir tėtis. Mama užsiimdavo vadybiniais reikalais – jautėsi neturinti klausos“, – pasakoja E.Sašenko.

Seserys nuotraukoje pasipuošusios tautiniais kostiumais – koncertuodamos su šeimyniniu ansambliu atlikdavo liaudies dainas. O pasirodydavo ansamblis daug kur: keliaudavo po miestus ir miestelius, dainuodavo mokyklos renginiuose, festivaliuose.

Mokytojos dukra

Taigi dainavimas E.Sašenko visada buvo svarbiausia popamokinė veikla. Tačiau vargu ar kas svarbiau jai atrodė už mokslus. Juolab kad būdama mokykloje dainininkė nuolat sukiojosi čia dirbusios savo mamos akiratyje – buvo jos auklėtinė.

„Mokykloje stengiausi kaip įmanoma geriau mokytis. Buvau labai atsakingas vaikas. Dabar net norėtųsi prisiminti kokią išdaigą, kurią būčiau iškrėtusi, tačiau nepavyksta – buvau itin pareiginga“, – juokiasi E.Sašenko.

Paklausta, ar taip stengėsi todėl, kad mama nuolat buvo šalia, ji patikina mokytis mėgusi pati iš savęs: „Žinoma, mama tam turėjo įtakos, tačiau man ir pačiai rezultatai būdavo labai svarbūs.“

Nors daugelis galėtų pagalvoti, kad būti savo mamos mokine – kančių kančia, E.Sašenko ir čia žvelgia pozityviai. „Tai, kad mama buvo mokytoja ir dar mano klasės auklėtoja, tikrai netrukdė. Žinoma, jei būčiau ką pridariusi, ji apie tai sužinotų pirma, tačiau tokių atvejų nepasitaikė. Man nebuvo nesmagu ar nemalonu dėl to, kad klasės draugams pamokas veda ji“, – tikino dainininkė.

Tiesa, kartais nuo mamos mokykloje šiek tiek nukentėdavo – būdavo, kad mama tyčia numažindavo pažymį ar griežčiau pasakydavo, ko sunkesnio paklausdavo. „Čia, matyt, tam, kad per daug neatsipalaiduočiau, o ir kiti matytų, kad man nuolaidų nėra“, – svarsto atlikėja.

Nei alaus, nei cigarečių

O kaip gi  paaugliškos linksmybės? Juk velnių priėdę vyresniųjų klasių moksleiviai ir alaus paragauti, ir cigaretę surūkyti skuba. Tačiau ką daryti, kai už kampo prigauti gali ne kas kitas, o mama? „Klasės draugai į tai net pažvelgė labai azartiškai: visad laukė, kada gi aš to alaus išgersiu ar parūkyti pabandysiu. Juk smagu pamatyti, kaip to pabando mokytojos vaikas.  O aš laikiausi tvirtai – nenorėjau, nebandžiau. Mokyklos metais niekad ir nebandžiau rūkyti“, – pasakoja E.Sašenko.

Prisimena, kaip pabandė vėliau: „Tada jau koncertavau su savo muzikantais. Atsimenu, važiavome kažkur, muzikantai išėjo į lauką parūkyti, o aš sakau, kad irgi noriu. Jie labai stebėjosi – juk aš niekad to nebuvau bandžiusi, tai iš kur tas noras?“

Paklausta, ko palinkėtų nūdienos paaugliams, E.Sašenko paragino juos būti neklaužadomis, tačiau iš gerosios pusės – kad būtų vėliau ką prisiminti.