„Kai aš mokyklą lankiau“: aktoriaus Dominyko Vaitiekūno mokyklinis košmaras – ankstų rytą keltis į pamokas
Artėjant Rugsėjo 1-ajai, mokslo metų pradžios šventei, daugelis prisimename savo vaikystę, moksleiviškus metus, kuomet pirmąją rudens dieną gniauždami delne gėlę ir pasipuošę šventiniais drabužiais ar uniforma skubėjome į mokyklos suolą. Dvylika mokykloje praleistų metų puikiai prisimena ir pramogų pasaulio atstovai. Su portalo Žmonės.lt skaitytojais prisiminimais ir daugybe nuotaikingų nuotraukų iš mokyklos gyvenimo pasidalijo aktorius, grupės „Liūdni slibinai“ atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas (24).
„Kartais tikrai mintimis grįžtu į mokyklą, bet rimtai pasvėrus vėl ten būti visiškai nenorėčiau. Pats sudėtingiausias dalykas man mokantis buvo kėlimasis anksti ryte, nes 9 valandą ryto jau reikėjo būti dėmesingam ir žvaliam. Aš to niekada taip ir neišmokau. Mane mama net į darželį vesdavo miegantį, aprengdavo miegantį ir palikdavo ten miegantį. Mokykloje man buvo panašiai, padoriai atsibusdavau tik praėjus kokioms trims pamokoms, apie vidurdienį“, – juokėsi Dominykas.
Jis prisipažino, kad pelėdos prigimtis jam visuomet kišo koją. „Dabar prisimenu tas akimirkas, kai anksti ryte kėliausi į mokyklą, kaip košmarą. Aišku, kai įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją buvo tik blogiau, kartais ir septintą ryto keltis tekdavo“, – pridūrė iš Panevėžio kilęs vaikinas.
Buvo aktyvus vaikas, tačiau dabar daugiau mokytųsi
Energija scenoje spinduliuojantis D.Vaitiekūnas tikino nuo pat pirmos klasės buvęs mokykloje aktyvus ir kūrybingas, veržėsi visur dalyvauti. Mokyklos metais jis domėjosi gamtininkų klubo veikla, pasirodydavo mokyklos spektakliuose, prisidėjo prie renginių rengimo.
„Mokiausi dviejose mokyklose. Iki aštuntos klasės – atokiau nuo Panevėžio centro. Ten patyriau daug patyčių, gerai mokytis buvo nekieta, tad vėliau mokyklą pakeičiau, išėjau į Juozo Balčikonio gimnaziją. Viskas pasikeitė radikaliai, susidarė ryškus dviejų mokyklų bendravimo, požiūrio į mokslą kontrastas. Naujoje mokykloje nekieta buvo nesimokyti, tad teko gerokai pasitempti ir gerokai pagraužti knygas, kad pasivyčiau klasiokus“, – prisiminė aktorius. Jis teigė nuo pat paauglystės žinojęs, kad išsilavinimas yra labai reikalingas ir pravers norint pabėgti iš Panevėžio ir pažinti pasaulį.
„Visuomet turėjau polinkį į meną, mėgau spalvas, estetizmą. Man patiko skaityti knygas, juolab dainuodavau, nelakstydavau rūkalioti po balkonais, dėl to pirmojoje mokykloje buvau ujamas autsaideris“, – prisiminė Dominykas.
Anot jo, gimnazijoje situacija smarkiai pasikeitė ir vaikinas ypač daug laiko skyrė mokslams. „Dabar atrodo, kad jei grįžčiau į mokyklą stengčiausi iš jos pasisemti dar daugiau žinių. Mokyklos metai – tas laikas, kai formuojama asmenybė. Tiek vienoje, tiek kitoje mokykloje patyriau visus pirmuosius savo išgyvenimus ir buvau supažindintas su teatru“, – su šypsena prisiminė aktorius.