Rugsėjo 1-oji daugeliui jau seniai baigusių mokyklą sukelia smagius prisiminimus apie mokyklines išdaigas, suolo draugus bei tuomet neapleidusį norą, kuo greičiau užaugti ir patekti į suaugusiųjų pasaulį.
Šie prisiminimai gyvi ir buvusio Seimo nario, grupės „Žas“ nario, o dabar vegetariškų patiekalų baro „Shiva Chill Bar“ savininko Lino Karaliaus (38) atmintyje. LNK projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ dalyvis šypsosi prisiminęs, kokias išdaigas krėsdavo kartu su savo klasės draugu ir buvusiu kolega muzikantu Mariumi Bereniu bei kitais klasės draugais.
Svajonės užaugti
„Manau, kad turbūt visiems smagiausia yra prisiminti pačią pirmą Rugsėjo 1-ąją. Tai yra labai svarbus įvykis kiekvieno vaiko gyvenime, kuris simbolizuoja žingsnį į suaugusiųjų gyvenimą. O juk vaikai turi įgimtą siekį kuo greičiau suaugti“, – apie suaugusiems dažnai nesuprantamą vaikų norą kalbėjo Linas.
Paties vyro kelią į suaugusiųjų pasaulį ženklino gautas spaliuko ženkliukas, vėliau pionieriaus kaklaraištis ir komjaunuolio vardas. „Pavyzdžiui, indėnų bendruomenėje vyras yra įšventinamas keletą kartų – į paauglius, paskui į medžiotojus... O šiais laikais vaikai baigia pradinę mokyklą, pagrindinę, o vėliau gimnaziją“, – skirtingus etapus įvardijo pašnekovas.
Išdaigos ir maištas prieš santvarką
Sovietų okupacijos metais mokslo šaknis krimtę žino, kad tuometinė tvarka buvo griežta, o taisyklės galiojo net šukuosenoms.
„Kai man buvo 13-14 metų, su klasės draugais bandėme auginti ilgus plaukus, bet mus pagaudavo direktorius ir sakydavo „Kas čia dabar? Tu ką, Bethovenas koks?“, tada nuvesdavo į kirpyklą ir liepdavo nusikirpti plaukus. Visi turėjome būti vienodomis šukuosenomis, o vyrams buvo leista šukuotis plaukus tik į dešinę pusę. Mano vaikai (Lino sūnus Vėjas ir dukra Eglė – aut.), kai tą pasakau, negali patikėti“, – juokdamasis prisiminimais su Žmonės.lt dalijosi Linas.
Tačiau visgi L.Karaliui smagiausia prisiminti vaikiškas ir net paaugliškas išdaigas, krėstas po mokyklos stogu. Kartą, būdami vienuoliktoje klasėje, vaikinai sugalvojo į fizinio lavinimo pamoką ateiti apsirengę pižamomis ir apsiavę žieminiais batais. Žinoma, mokytojas kaip reikiant supyko ir išdaigininkai iš pamokos buvo išvaryti.
„Vienu metu rodė labai populiarų serialą apie Italijos mafiją „Aštuonkojis“, todėl mes atsinešdavome į mokyklą plastmasinius pistoletus ir būdami vienuoliktokais šliauždavome per visą koridorių, kad priešininkas nepamatytų. Pradinių klasių moksleiviai būdavo šokiruoti“, – nesulaikydamas juoko pasakojo L.Karalius.
Tačiau tai ne didžiausia išdaiga, kurią pavyko iškrėsti vaikinų kompanijai. Iki šiol Linas atsimena vieną Melagių dieną, apie kurią rašė net laikraščiai. „Tai įvyko tada, kai rusų armija bandė užimti Spaudos rūmus, bet Sausio 13-osios įvykiai dar nebuvo prasidėję. Turėjome tradiciją mokykloje švęsti Melagių dieną, mes patys ją organizuodavome, sugalvodavome ką nors išskirtinio. Kadangi tais metais Melagių diena buvo sekmadienį, mes ją perkėlėme į pirmadienį. Susirinkome iš savo giminaičių karines uniformas, 7 valandą ryto atėjome prie mokyklos ir ją okupavome“, – nuo linksmosios istorijos dalies pradėjo pašnekovas.
Kadangi mokykla buvo netoli Nacionalinio radijo ir televizijos pastato, ne vienas praeivis ar važiuojantis pro mokyklą vairuotojas pamanė, kad sovietų kariai iš tiesų okupavo švietimo įstaigą. „Po pusvalandžio į mokyklą paskambino Vytautas Landsbergis pasiteirauti, ar mokyklą tikrai užėmė rusų armija. Apie tai parašė ir laikraščiai. Turėjome labai gerą direktorių, bet ir jis pasakė „Vyrai, šį kartą lazdą perkenkėte“, – Žmonės.lt savo paauglystės istorijas papasakojo L.Karalius.
Tačiau, kad ir kokie linksmi ir žavūs buvo mokykliniai metai, pašnekovas į juos sugrįžti nenorėtų. O į klasės draugų susitikimus – priešingai, su mielu noru eina.
Praėjus 20 metų po mokyklos baigimo suorganizuotame susitikime dalyvavęs Linas teigė iš pradžių įsivaizdavęs, kad buvę bendramoksliai bus surimtėję, suaugę, su šeimomis ir vaikais, tačiau, kai visi susėdo prie bendro stalo, L.Karalius nustebo: „Supratau, kad viduje visi liko visiškai tokie patys, kokie buvo 18 metų. Tokios pačios asmenybės, toks pats humoro jausmas ir tai paliko man malonų atjaunėjimo jausmą. Dėl to į kitus klasiokų susitikimus dabar būtinai eisiu“, – neabejojo pašnekovas.