Kai man buvo 12 metų: Sasha Song įsimylėjo bendraklasę, išleido pirmąjį solinį albumą ir pelnė „Bravo“ muzikinį apdovanojimą

Atlikėjas juokėsi, kad vos išgirdęs frazę „Kai man buvo 16-ka...“, pirmiausia į galvą šovė mintis „ech, jaunystė“.

„Studijinį solinį albumą išleidau, kai man buvo 12-ka, taip pat gavau „Bravo“ muzikinį apdovanojimą (1995 m. Dima Šavrovas gavo apdovanojimą kaip Metų atradimas – red. past.) ir laimėjau keletą tarptautinių konkursų. Dėl to gavau padėkos laišką nuo Lietuvos prezidento už nuopelnus šaliai. Galiu pasakyti, kad mano paauglystė nebuvo normali kaip visų. Labai trūko paprastų dalykų, tokių kaip pasibėgiojimai kieme. Aš užuot daręs tai koncertavau ir daug keliavau“, – portalui Žmonės.lt prisipažino Sasha Song.

Vaikinas atvirauja, kad daugeliui paauglių mokykloje yra svarbus statusas ir kitų moksleivių pagarba, tačiau Sasha Song apie populiarumą tarp bendraamžių negalvojo ir jo nesiekė, nes jau buvo žinomas atlikėjas.

„Mokykloje kartais dėl to, ką dariau, kentėjo mano pažymiai. Turiu prisipažinti, kad ne visada ir pamokas ruošiau sąžiningai (juokiasi). Pamenu, kad visada mokėjau labai gerai su intonacija perskaityti eilėraščius,  o už tai gaudavau aukščiausius balus. Labiausiai man nesisekė matematika, nors mėgau algebrą. Niekada nebuvau pirmūnas, tačiau kartais mokytojai mane išskirdavo iš bendraamžių už pavyzdingą elgesį“, – prisiminimais apie mokyklos laikus dalijosi atlikėjas.

Sasha Song prisipažino, kad populiarumas kartais jam pakišdavo koją, nes daugelis bendraklasių to pavydėdavo, tačiau vaikinas tikino, kad draugų mokykloje turėjo ne vieną ir ne du, o su kai kuriais jis bendrauja ir iki šiol. „Galbūt tai nutiko todėl, kad esu iš prigimties labai draugiškas“, – stebisi jis. „Kai truputį paaugau, kai man buvo 14-ka, tuomet paragavau pirmą kartą alaus ir parūkiau. Pamenu, kad slapstėmės nuo mokytojų ir norėjome pasirodyti prieš draugus. Dabar suprantu, kad tai buvo kvaila, tačiau tuomet taip neatrodė. Mokykloje niekada nesityčiojau ir neužgauliojau kitų, o atvirkščiai – visada gindavau silpnesnius ir juos užstodavau. Tie, kurie bando naudoti smurtą, parodo ne savo jėga, o savo silpnumą. Stiprybė pasireiškia ne tada, kai žemini kitą, o tuomet, kai padedi, kuomet sieki, mokaisi ir parodai gerus rezultatus“, – kalbėjo atlikėjas.

Sakoma, kad paauglystė – sunkus metas, kai niekas tavęs nesupranta, tačiau kaip jaunam paaugliui sekėsi bendrauti su tėvais? „Su tėvais sutardavau gerai. Nebuvau kaprizingas, daug nereikalavau, nes užaugau labai paprastoje šeimoje su mama ir patėviu bendrabutyje. Aišku, kad buvo laikotarpių, kada nori važiuoti prie ežero arba pasilikti nakvoti pas draugus po gimtadienio, o galbūt eiti į diskoteką mokykloje, tačiau tėvai pasakydavo „ne“. O tu bandai juos įkalbinėti, pažadi, kad visada ruoši pamokas ir kitą kartą suvalgysi visą maistą, nepaliksi nė kąsnelio. O jie vis tiek neleidžia (juokiasi). Tada ir kyla jausmas, kad tėvai tavęs nė trupučio nesupranta“, – pasakojo atlikėjas.

Sasha Song anksti pradėjo gyventi be tėvų, kai jam buvo 15-ka, išvyko mokytis į Londoną, o jau nuo 16-kos apsigyveno vienas.

„Žinau, kad paauglystėje būna sunku ir tėvams, ir vaikams. Tai laikas, kurį išgyvena visi. Svarbiausia yra kantrybė iš abiejų pusių. Svarbiausia yra dalintis savo mintimis ir jausmais su gimdytojais, nebijoti jų, su jais bendrauti. Pastarieji turi būti ypač supratingi ir išmintingi su savo atžalomis paauglystėje. Meilės pagrindas yra pasitikėjimas, o pasitikėjimo – bendravimas. Reikiakalbėtis apie viską“, – teigė dainininkas.

Paklaustas apie pirmas meiles, Sasha Song prisiminė, kad pirmoje klasėje įsimylėjo bendraklasę, kuri sėdėjo pirmame suole. Tuo metu jis galvojo, kad tai yra tikra meilė. „Kiekvieną dieną ateidavau į mokyklą ir negalėdavau atplėšti nuo jos akių, svajojau, kad draugausime, kai paaugsime. Šiaip dėmesio mokykloje iš merginų visada daug sulaukdavau“, – prisiminė vaikinas.

Kiekvienas iš mūsų pavartęs senesnį albumą pradeda juoktis dėl stiliaus, tuometinių madų ir dievagojasi, kad niekada taip daugiau nesirengtų. „Šiaip neturiu nė vienos nuotraukos, kad pasižiūrėjęs pagalvočiau: „O ką aš tuo metu galvojau, kad taip apsirengiau?“ Negaliu išskirti ir kokių stiliaus ar įvaizdžio klaidų. Visada mėgau eksperimentuoti. Galėjau kiekvieną dieną rengtis kitaip: vieną dieną ateidavau kaip reperis, kitą dieną labiau fankiškais drabužiais, o trečią – pasirinkdavau klasikinį stilių: švarkas, marškiniai ir džinsai. Scenoje visada vilkėjau kostiumą su peteliške (juokiasi). Atsimenu, kad Lietuvoje, kai mokiausi, daugelį metų mokykloje buvo uniforma“, – pasakojo Sasha Song.